Alytaus gaisro padariniai. Ar poveikis nėščioms ir žindančioms moterims yra realus?

Šis straipsnis parašytas todėl, kad žiniasklaidoje eskaluojant Alytaus gaisro problemą, gali būti nueita ne tuo keliu – vietoje gamtos užterštumo mažinimo ir prevencijos, bus pučiamas sensacingas burbulas ir gąsdinamos nėščios bei žindančios mamos. Atkreipkite dėmesį į žiniaskalaidos portalus ir leidinius. Siekiant didesnių paspaudimų ant straipsnių pavadinimų (juk nuo jų priklauso reklamos žiūrimumas), net ir eilinė orų prognozė pristatoma sensacingais pavadinimais – Lietuvai vis kažkas smogs, daužysis į langus, vers iš kojų, purtys ir drebins. Taigi, žiniasklaidai pasigavus Alytaus aplinkos užterštumo temą, gali būti puiki terpė sensacijoms, baimės ir panikos sėjimui žindančių mamų tarpe. Verčiau pasigilinkime į mokslinius tyrimus ir kitų šalių patirtis.  

Cheminės medžiagos besilaukiančios ar žindančios moters organizme – perdėtas ar realus pavojus?

Moterys, nepriklausomai nuo jų amžiaus, kontaktuoja su aplinkoje esančiais chemikalais. Skalbimas, namų ruoša, valymas, kosmetikos ir vaistų vartojimas – visa tai tik dalis kasdieninių susidūrimų su cheminėmis medžiagomis. Ar gali būti, jog aplinkoje esantys chemikalai bei aplinkos tarša neigiamai veikia žindančių mamų pieno sudėtį? Pasigilinkime į chemines medžiagas, kurios žmogaus aplinkoje gali būti:

  • Būtinos organizmui;
  • Neutralios;
  • Nekenksmingos;
  • Kenksmingos, greit pašalinamos;
  • Kenksmingos, besikaupiančios organizme ilgus metus.

Taigi, matome, jog labiausiai neramina cheminės medžiagos, kurios gali kauptis metų metus ir kenkti žmogui bei jo palikuonių sveikatai. Besilaukiančios ar žindančios mamos – ne išimtis, jos priklauso padidintos rizikos grupėms.

Chemikalai nėštumo ir žindymo metu

Mokslininkai linkę akcentuoti ypatingą nėštumo ir ankstyvojo naujagimystės periodo svarbą, nes anot jų, „maisto grandinės gale – patys pažeidžiamiausi: embrionas, vaisius, naujagimis“. Vis tik pripažįstama, jog nėštumo periodas – rizikingesnis nei žindymo, nes žindymo metu chemikalai nukenksminami “mamos filtro” , maži kiekiai pakliūnantys kūdikiui atsveria motinos pieno teigiamą įtaka kūdikio sveikatai.

Nėštumo metu pavojingi chemikalai gali didinti vaisiaus pažeidžiamumą, lemti mažą gimimo svorį, priešlaikinį gimdymą. Ši neigiama įtaka nėštumo metu ryškėja ir vėliau – kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje gali pasireikšti prastu svorio priaugimu, judėjimo ir atminties sutrikimais. Mokslinių tyrimų išvadose teigiama, jog nėštumo metu reikėtų kiek tik įmanoma vengti cheminių medžiagų neigiamo poveikio, o pagimdžius – žindyti, net jei motinos piene randama nepageidaujamų cheminių medžiagų – tai yra šimteriopai geriau, nei maitinti dirbtinai. Klausimas kodėl? Ar tai nepakenks kūdikiui? Pabandykime apžvelgti viską iš eilės.

Kaip cheminės medžiagos patenka į motinos pieną?

Motinos piene randamos cheminės medžiagos patenka įvairiais keliais: įkvėpus, per odą, per burną (su maistu, vandeniu, vaistais ir pan.). Moterys ypatingai dažnai kontaktuoja su aplinkoje esančiais chemikalais: valant, skalbiant, vartojant kosmetiką, vaistus, būnant namie tarp įvairiomis cheminėmis medžiagomis apdorotų baldų, technikos ir pan. Pavojingų cheminių medžiagų gali būti pačioje gyvenamojoje vietovėje ir darbo vietoje.

Sugrupavus nepageidaujamus chemikalus, mokslininkai apibendrino, jog nepageidaujamų cheminių medžiagų patekimas arba nepatekimas į moters organizmą priklauso nuo: gyvenamosios vietovės (geografija), moters veiklos (darbovietė), moters dietos (suvartojamos maisto).

Kokios cheminės medžiagos pavojingos žindančiai mamai?

Ne visos cheminės medžiagos yra pavojingos ir ne visos turi vienodas galimybes patekti į moters organizmą. Yra nustatyti parametrai, kuriais remiantis cheminė medžiaga yra priskiriama prie nesaugių medžiagų kategorijos. Svarbiausios iš jų:

  • T1/2 arba pusinė eliminavimo trukmė. Šis parametras nurodo, kiek laiko praeis, kol medžiagos koncentracija sumažės per pusę. Gali būti vertinama per kiek laiko cheminės medžiagos koncentracija sumažėja iki pusės aplinkoje, suaugusio žmogaus kūne ir net neišnešioto naujagimio organizme. Visiškam medžiagos pasišalinimui prireiks 5 pusinių eliminavimo trukmių.
  • Tirpumas riebaluose. Medžiagos, kurios gerai tirpsta riebaluose, lengviau pakliūna į ir motinos pieną.
  • Molekulinė masė. Mažos molekulinės masės medžiagos lengvai pakliūna į motinos pieną.

Bioakumuliuojantys toksinai

Pačios pavojingiausios cheminės medžiagos – tai bioakumuliuojantys toksinai, kurių T1/2 aplinkoje yra ilgas (nuo 10 iki 40 metų), o patekę į žmonių organizmus išlieka ilgą laiką. Bioakumuliuojantys toksinai plačiai ištirti, nes juos lengviau išmatuoti nei kitas pavojingas medžiagas. Pavojingų medžiagų sąraše – pesticidai, karo ir ugniagesybos priemonės, atliekų deginimo teršalai, tirpikliai, tepalai, medienos apdirbimo priemonės, izoliacinės medžiagos, sunkieji metalai – švinas, gyvsidabris, kadmis ir pan. Kai kurios cheminės medžiagos ilgai trunkančio poveikio neturi.

Pvz., herbicidai yra itin mažo tirpumo riebaluose, todėl iš žmogaus organizmo pasišalina greitai. Cheminė pramonė vystosi žaibiškai, todėl yra gerokai daugiau pavojingų cheminių medžiagų grupių, tačiau ne visas įmanoma aptikti ir išmatuoti.

Ugniai ir karščiui atsparūs chemikalai (PBDE)

Ypatinga reikšmė teikiama ugniai ir karščiui atspariems chemikalams Polybrominated diphenyl ethers (PBDE), kurie plačiai naudojami kompiuterių, televizorių, automobilių ir baldų pramonėje. PBDE uždrausti daugumoje Europos šalių, Lietuvoje taip pat, tad nerimauti žindančioms mamoms nereikėtų. 

Tačiau PBDE uždrausti ne visose šalyse, pavyzdžiui, iki šiol leistini naudoti JAV. Tyrimai atskleidė, jog šalyse, kuriose galima naudoti PBDE, žindančių moterų piene šių teršalų koncentracija didesnė nuo 10 iki 100 kartų.

Bisfenolis A

Įvairių plastikų pavojus ne kartą aptartas įvairioje literatūroje. Ypatingą dėmesį reiktų atkreipti į labai paplitusį chemikalą BPA, arba kitaip Bisfenolį A. BPA yra labai panašus į estrogenų molekulę ir todėl ją imituoja. Toks sintetinis estrogenas (BPA) siejamas su įvairiais vėžiniais susirgimais, diabetu, viršsvoriu, širdies ir kraujagyslių ligomis, savaiminio persileidimo rizika, skydliaukės ligomis ir hormonų balanso sutrikimais. BPA randama plastiko ir plastiku dengtose pakuotėse ( buteliai, maisto plėvelės, skardinės, kokteilių šiaudeliai , jogurto indeliai, vienkartiniai indai ir pan.) Europos sąjungoje BPA yra uždraustas naudoti produktų, skirtų vaikams iki 3 metų, pakavimui ar laikymui, tačiau žindančios moterys nėra apsaugotos, nes suaugusiems skirtų maisto produktų pakavime bei saugojime BPA neuždraustas.

Kancerogenai

Kancerogenų poveikis taip pat ne kartą aptartas spaudoje. Atskleisti nauji faktai – parfumuotos skalbimo priemonės, skalbinius džiovinant džiovyklėje, į orą išmeta vėžį sukeliančių cheminių medžiagų ir gali būti viena realiausių galvos skausmų, astmos priepuolių ir širdies sutrikimų priežasčių. Tyrime stebėtas JAV populiarus skalbinių minkštiklis ir parfumuotos skalbimo priemonės yra populiarūs ir Jungtinėje Karalystėje, todėl galima įtarti, jog situacija visoje Europoje yra labai panaši.

Ką daryti? Žindyti!

Tyrėjai sako: žindyti šimteriopai saugiau nei maitinti dirbtinai, o cheminių medžiagų motinos piene pavojų nusveria visapusiška žindymo nauda: biocheminės motinos pieno savybės, žindomo kūdikio augimo, brandos, psichologinių ir kitų poreikų tenkinimas bei mažesnė lėtinių susirgimų tikimybė.

Žindymas, net ir užterštoje aplinkoje, yra saugesnė alternatyva, grindžiama žmogus šalinimo sistemos gebėjimais. Šalinimo procesai žmogaus organizme vyksta nuolat. Pagrindiniai mūsų valymo įrenginiai: plaučiai, oda, inkstai, kepenys. Nereikalingas medžiagas mes šaliname nuolat – kvėpuodami, prakaituodami, šlapindamiesi ir tuštindamiesi. Mokslininkai, akcentuodami žmogaus gebėjimą šalinti nereikalingas medžiagas, teigia, jog žindyti, net jei motinos piene aptinkama nepageidaujamų medžiagų, yra šimteriopai geriau, nei maitinti dirbtinai. Esant užterštumui aplinkoje, mamos organizmas suveikia kaip barjeras kenksmingų medžiagų patekimui į kūdikio organizmą. Maitinant dirbtinai, aplinkos toksinai greičiau suranda kelią į kūdikio organizmą. Pvz., kvėpuojant užterštu oru, pieno mišinio paruošimui reikalingas vanduo bus imamas iš tos pačios užterštos aplinkos, o pieno mišinio pagrindą sudarantys karvės pienas ar soja – tos pačios chemiškai užterštos aplinkos produktai.

Net ir esant užterštumui aplinkoje, žindymo privalumai neginčijami dėl motinos pieno biocheminių savybių. Motinos piene esantys brandinimo faktoriai brandina kūdikio virškinimo sistemą, tad žindomas kūdikis geba greičiau šalinti nereikalingas medžiagas. Įvairios medžiagos, esančios motinos piene, mažina neigiamą aplinkos veiksnių įtaką. Štai makrofagų dėka, valandą pastovėjusiame motinos piene bakterijų yra mažiau, nei ką tik ištrauktame. O motinos piene esančios išrūgos laisvina vidurius, todėl kūdikio žarnynas dirba greičiau, tuo pačiu sparčiau šalindamas nereikalingas medžiagas. Įvertinus psichologinius, augimo, imuninės apsaugos aspektus, motinos pienas yra rekomenduotinas, nepaisant net, jei jame buvo aptikta nepageidaujamų medžiagų.

Jei žindanti mama gyvena vietovėje, kurioje įvyko atominės elektrinės sprogimas, patyrė stiprų švitinimą radioaktyviomis medžiagomis, ar dirba cheminio valymo pramonėje ir pan. – tai sąlygos, kuomet mama gali būti priskirta rizikos grupei, kuriai rekomenduojamas laikinas žindymo apribojimas arba visiškas atjunkymas. Sutikite, šios situacijos, į kurias gali pakliūti žindanti mama, yra itin retos. Iki šiol dar nėra moksliškai pagrįstų tyrimų, kurie įrodytų, jog motinos piene esantys chemikalai gali sukelti sveikatos sutrikimus kūdikiui. Dėmesio! Poveikis žindomam kūdikiui įrodytas tik išimtiniais atvejais, kuomet žindanti mama yra stipriai paveikta chemikalų ir dėl to ji pati serga (!).

Mokslininkai teigia, kad būtini tolimesni tyrimai , ir kol nėra pagrįstų įrodymų, rekomenduoja teikti pirmenybę žindymui ir tuo pačiu siekti pozityvių pokyčių nėščios ir žindančios motinos aplinkoje.

Būtini pokyčiai žmogaus aplinkoje. Patarimai nėščiai ir žindančiai mamai: 

Būsto remontas. Nėštumo ir žindymo laikotarpiu atsisakykite būsto remonto ar renovacijos. Statybinės medžiagos yra potencialiai pavojingos jums ir jūsų kūdikiui. Leiskite kitiems atlikti dažymo ar tinkavimo darbus, pati pasišalininkite iš remontuojamų patalpų, kol statybinių medžiagų garai ir kvapas visiškai išsivėdins.

Dažai. Įsitikinkite, jog jūsų aplinkoje nėra švino, kuris pasitaiko dažų, dulkių, dirvožemio sudėtyje. Atkreipkite dėmesį į nuskutamą seną dažų sluoksnį, siekiant iš naujo perdažyti namo fasadą, ar kitus didelio ploto paviršius. Nuskusti dažai pasklinda aplink teritoriją ir namo viduje dulkių pavidalu, bei aplink namą esančiame dirvožemyje. Toks švino paplitimas labai pavojingas įsčiose augančiam vaisiui ir jau gimusiam mažyliui. Įrodyta, jog didelės švino koncentracijos poveikis dar negimusiam kūdikiui ir vaikams, jaunesniems nei 6 metų amžiaus, gali įtakoti nervų sistemos pažeidimus, sukelti elgesio ir mokymosi problemas, gali būti sulėtėjusio augimo priežastis.

Trąšos, priemonės nuo kenkėjų. Namų aplinkoje (sode, darže, pievelėje) naudokite tik nekenksmingas priemones arba mažiausiai kenksmingus pesticidus. Vadovaukitės šūkiu „Genialumas – paprastume“: verdančiu vandeniu galima išvalyti piktžolėtą plotą, o įvairių purškiamų priemonių išvengsite aplinkoje pasodinę bazilikų ir serenčių, kurie atbado uodus, muses ir kt. vabzdžius.

Buitinė chemija. Namų švarai palaikyti naudokite kuo natūralesnes valymo priemones: sodą, citrinos rūgštį, druską, actą. Jei vis tik naudojate tradicines valymo priemones, dėvėkite gumines pirštines, valymo metu gerai vėdinkite patalpą, nemaišykite kelių cheminių priemonių kartu. Pavyzdžiui, amoniako turinčios priemonės, sumaišytos su balinimo priemonėmis, išskiria toksiškus garus ir gali pakenkti jų įkvėpus.

Venkite nebūtinų skalbimo ir skalavimo priemonių, rinkitės tik saugias priemones vaikų ir savo drabužių skalbimui. Ypač atkreipkite dėmesį, jei naudojate skalbinių džiovyklę, tokiu atveju mokslininkai rekomenduoja nenaudoti skalbinių minkštiklių, nes džiovinimo metu per ventiliacijos angas išskiriami garai gali būti viena realiausių galvos skausmų, astmos priepuolių ir širdies sutrikimų priežasčių.

Indai. Patartina vaikams nenaudoti jokių plastikinių indų, besilaukiančiai ar žindančiai mamai vengti plastikinių pakuočių, indų bei juose įpakuotų maisto produktų.

Higienos reikmenys ir kosmetika. Sumažinkite tradicinių asmens higienos reikmenų ir kosmetikos naudojimą, arba raskite saugesnių alternatyvų. Iškart po gimdymo žindančios moters krūtinė pasižymi intensyvia kraujotaka ir aukštesne temperatūra, nei likusioje kūno dalyje. Tai puikios sąlygos paviršinių medžiagų įsisavinimui – žindančios moters krūtinės plote naudojamos kosmetikos priemonės bus sugeriamos greičiau ir efektyviau, nei nežindančios moters. Todėl žindančiai mamai rekomenduojama naudoti ekologiškas ir kuo natūralesnes priemones. Pagrindinis kriterijus – kosmetinės priemonės galiojimo terminas. Jis turėtų būti ne ilgesnis nei 6 mėn. Priemonėse, kurių galiojimo terminas ilgesnis arba siekia net 24 mėn, greičiausiai bus gausu konservantų. Kovojančios su strijomis, sausa ar padribusia oda, tikrai ras natūralių priemonių: paprasčiausias alyvuogių aliejus – puikus odos drėkintojas.

Nauji buitinės chemijos produktai rinkoje. Atkreipkite dėmesį į visas buitį lengvinančias priemones. Tyrimai atskleidžia perdėtos švaros spąstus: indai plaunami su nuriebalintojais, klozetuose- antibakteriniai muiliukai, oro gaivikliai, net WC popierius dezodoruotas, vis efektyvesni šveitikliai kriauklei, neįsivaizduojame grindų plovimo be specialių priemonių, kilimams prireikia ypatingų putų, nuotekų vamzdžių valymui perkami valikliai – išgraužėjai, naudojami skalbinių balikliai, veidrodžių, stiklų valymo priemonės ir t.t. Cheminė pramonė šuoliais šuoliuoja, o poveikio aplinkai ir gyviems organizmams tyrimai – juda mažais žingsneliais. Net plačiai naudojamos antibakterinės priemonės gali turėti neurotoksišką poveikį. Tad žindymo metu rinkitės tik tai, kas būtina, o cheminių priemonių vartojimą keiskite saugiomis sau, vaikui ir aplinkai.
Vaistai ir cheminės medžiagos mamos piene

Šio straipsnio pradžioje jau buvo paminėtas pavojus, jog žiniasklaidoje eskaluojant Alytaus gaisro problemą, gali būti nueita ne tuo keliu – vietoje gamtos užterštumo mažinimo ir prevencijos, bus pučiamas sensacingas burbulas ir gąsdinamos nėščios bei žindančios mamos. 

Tarptautinės organizacijos pasiekė, jog motinos piene esančių cheminių medžiagų klausimas būtų kitaip formuluojamas: jokiu būdu neturi būti akcentuojamas pasirinkimas žindyti, ar maitinti mišiniu! Verčiau kelti klausimą, kaip sumažinti cheminių medžiagų patekimo į motinos pieną galimybes. Pasaulio sveikatos organizacija ėmėsi tyrimų ir pasiekė, jog būtų imtasi prevencinių priemonių ir sumažintos galimybės cheminėms medžiagoms patekti į žindančių motinų pieną. Pasirodo, uždraudus ar sumažinus organinių junginių ir teršalų (pvz, dioksinų, DDT (DichloroDifenil-Trichloroetanas), PCB – (polichlorinti bifenilai)) naudojimą, motinos piene esančių chemikalų kiekiai taip pat mažėjo.

Taigi, tam, kad mamos nebūtų gąsdinamos dėl žindymo, žiniasklaidos šaršalą reikia nukreipti produktyvia linkme – į realius LR institucijų veiksmus ir atsakomybę: taršos mažinimą ir prevenciją. 

Ramybės visoms mamoms!

Parengė Rasa Siudikienė, IBCLC, VšĮ „Pradžių pradžia“. Pagal:

  1. BREASTFEEDING MEDICINE Volume 3, Number 4, 2008, Reporting Individual Test Results of Environmental Chemicals in Breastmilk: Potential for Premature Weaning. Sheela R. Geraghty, Jane C. Khoury, Ardythe L. Morrow, and Bruce P. Lanphear.
  1. BREASTFEEDING MEDICINE Volume 3, Number 4, 2008.The Heart of the Matter on Breastmilk and Environmental Chemicals: Essential Points for Healthcare Providers and New Parents. Judy S. LaKind, Cheston M. Berlin and Donald R. Mattison.
  1. Scented Laundry Products Emit Hazardous Chemicals Through Dryer Vents. Anne Steinemann, Washington University, Seattle, Aug. 24, 2011.
  1. Testing Your Home For Lead In Paint, Dust, And Soil. July 2000, United States Environmental Protection Agency Office of Pollution Prevention and Toxics.
  2. How Environmental Chemicals Find Their Way Into Breast Milk; Biomagnification – How the Infant Arrives at the Top of the Food Chain; Maternal Characteristics That Facilitate Environmental Chemicals Presence in Breast Milk; Environmental Chemicals Found in Breast Milk. Marian Condon, MS, RN , Occupational Health Program at the University of Maryland, School of Medicine, Baltimore, MD.
  3. Exposure to Enviromental Toxins. Centers for Desease Control and Prevention: http://www.cdc.gov/breastfeeding/disease/environmental_toxins.htm
  4. Maternal Characteristics That Facilitate Environmental Chemicals Presence in Breast Milk: http://www.medscape.com/viewarticle/512642_5
  5. www.pradzia.org;

  6. www.elactancia.org;

  7. www.toxnet.nlm.nih.gov

  8. Žindymas ir medikamentai. E.Markunienė ir kt.

Dovanų kuponas

Užsisakyk naujienas apie vaikų auginimą

Sekite naujienas facebook

Parašykite komentarą

Alytaus gaisro padariniai. Ar poveikis nėščioms ir žindančioms moterims yra realus?
Įvertinkite