Ar tavo vaikas laimingas?

Ar tavo vaikas laimingas?

Ar tavo vaikas laimingas?

5 (100%) 1


Milijono vertės klausimas „Ar mano vaikas laimingas?“. Ir kitas, ne mažiau svarbus klausimas: „Ką galiu padaryti, kad jis būtų laimingas?“. Moksliniai tyrimai vaikų ir suaugusių raidos srityse atskleidė, jog suaugusio laimė kuriama vaikystėje. Suteikti laimė savo vaikui – ne tai ką tu gali DUOTI (žaislus, drabužius, maistą, emocijas). Iš tiesų, vaiko laimė vystosi per tėvų suteikiamą šansą pačiam vaikui vystyti jo VIDINES GALIAS.

Gera žinia tau: nereikia būti vaikų psichologu ar raidos specialistu, norint padėti vaikui žengti savosios laimės link. Štai 8 esminės elgesio strategijos, kurias gali naudoti tėvai kurdami ne tik savo laimę.

1. Išmok pažinti vaiko siunčiamus signalus

Naujagimis, ropojantis kūdikis ar savarankiškai žingsniuojantis mažylis – tai emocijų rodymo virtuozai. Štai jo veidą nušviečia šypsena, kai mama įeina į kambarį, ir pravirksta kai kažkas atima jo mėgstamą žaislą. Patys armžtimiausi žmonės sugeba pastebėti ir tarpines emocijas tarp vaiko šypsenos ir verksmo.

Liza Eliot, pediatrė-neurologė teigia, jog vaikai yra kupini gyvų emocijų, dėka jų smegenų žievės, kuri kontroliuoja autoreakcijas į dirgiklius. Pirmaisiais metais smegenų žievė vystosi sparčiausiai, todėl vaikų gebėjimas kontroliuoti elgesį ir emocijas sparčiai tobulėja ankstyvoje vaikystėje. Jei atrodo, jog vaikas didžiąją dalį laiko praleidžia verkdamas ar zirzdamas, taip vyksta dėl to, kad vaikai pirmiau patiria kančią, o tik paskui laimę. Taigi verksmo ir kančios išraiškos yra vaiko vystymosi etapai. Taip jie išmoksta siųsti SOS signalą prižiūrintiems suaugusiems, kad parodytų, jei kažkas yra negerai.

Tačiau vaikui verkiant, mama nori žinoti priežastį: skauda, alkanas, nuobodžiauja? Psichiatrijos profesorius Paul C.Holinger teigia „Jautri mama moka atpažinti skirtingas savo vaiko verksmo ar veido mimikos rūšis. Akių vokai, burna, balsas yra vaiko signalizavimo sistemos“. Pavyzdžiui, vaikas patiriantis fizinę kančią verks, lūpų kampučiai nusileis, akių vokai nusileis iki vidurio akių. Stipriai supykusio mažylio veidas parausta, akys užsimerks., liežuvis įtraukiamas, vietoje verksmo vaikas rėks, spiegs, krioks. Daugybė tėvų atpažįsta, jog verkimas arba liūdesys rodo, kad vaikui negerai ir jie yra pasirengę vaikui padėti. Tačiau vaiko pykčio tėvai nevertina rimtai, linkę jį priskirti prie „užsispyrimo“, „išlepimo“ ir pan. Prof. Holinger‘is teigia, jog daug tėvų nesupranta, kad pyktis rodo perdėtą kančią, viršytą liūdesį. „Jei patalpoje yra triukšmas ir ryški šviesa, vaikas rodys kančios ženklus (verks, liūdės, zirs), tačiau jei triukšmas ir šviesos stiprės, vaiko išgyvenama kančios emocija pavirs į pyktį.“ – teigia profesorius. Klausimas, kodėl tėvai į mažą vaiko kančią reaguoja, o didelio laipsnio kančią ignoruoja?

Liza Eliot, pediatrė-neurologė paaiškina, kodėl tik ką gimę naujagimiai neparodo laimės, kai jiems viskas gerai, o klyksmas nebūtinai reiškia neigiamas emocijas. Smegenų emociniai centrai iki 6-8 mėnesio pilnai nefunkcionuoja, todėl tik po pirmojo pusmečio pradėjus jausti emocijas jos atsispindi mažylio veide. Vaikai turi savitus, unikalius, tik jiems būdingus būdus pranešti apie tai kas jam negerai. Identiškoje situacijoje vieni mažyliai gali verkti, o kiti tylėdami paniškai kabintis į mamą. Tėvai, žinodami savo vaikų temperamentus, turi didžiausias galimybes išmokti suprasti signalus, kuriais vaikai atskleidžia savo būsenas ir emocijas.

2. Sukurk mielą aplinką

Ne dėl spalvotų baldų, žaismingų tapetų ar gausybės žaislų kūdikio veidą nušviečia šypsena. Jo laimės objektas – Mama. Jei mamai smagu žaisti su vaiku, ir vaikui yra smagu. Jei tėčiui linksma dūkti su vaikui, ir vaikui linksma. Taip puoselėjamas laimės jausmas abipusiame ryšyje, tai vaiko laimės pagrindas. Įvairių veiklų išbandymas, tyrinėjimas ir kūryba lemia suaugusio laimės, pilnatvės, vidinės darnos pojūčius. Tai patiria tie, kurie būdami vaikais patys spręsdavo, kokia veikla jam patinka – statyti kaladėlių namą, o gal „gaminti patiekalus“ smėlio dėžėje, statyti palapinę kambaryje, ar tapyti vandeniniais dažais. Vaiko laimės jausmą augina kūrybiški, neapibrėžti, žaidimai be išankstinių taisyklių, ir deja, neturintys nieko bendra su muzikos pamokomis, sporto būreliais, ar kita apibrėžta veikla. Specialūs, suaugusių suorganizuoti ir nuosekliai vykdomi vaikų „ugdymai“, „mokymai“, „lavinimai“, „socializacijos“ ir pan. –tik nutolina vaiką nuo kelio savosios laimės link.

3. Padėk vaikui vystyti jo talentus

Moksliniai tyrimai atskleidė, kad laimė ir gabumai eina iš vien. Laimingi žmonės tuo pačiu yra gabūs, arba gerai įgudę. Štai vaikas bando šaukštelį nukreipti į burną, pradžioje nesiseka, jis mokosi iš klaidų, mokosi atkakliai, nuosekliai, disciplinuotai ir štai, jo pastangos apdovanojamos sėkme –šaukštelis įvairuojamas tiesiai į burną! Šį laimėjimą vaikas pasiekė savo pastangų dėka. Jis pirmą kartą patyrė savarankiško gyvenimo kontrolės jausmą. Mokslininkai įrodė – jausmas, kad pasistengus galima kontroliuoti savo gyvenimą yra suaugusio laimingumo pajautimo pagrindas.

Tūkstančiai galimybių kasdieną yra dovanojamos tėvams, norintiems pamatyti vaiko kelią į laimę:

  • Naminių raktų ryšulys, vietoje plastmasinio žaislo.
  • Šepečiu valomi ir neteisingai pervarstyti batai, vietoje švarių rankyčių ir vaikiško žaidimo mobiliajame telefone.
  • Samčiais, tarkomis, stalo įrankiais, pjaustoma virta bulvė, vietoje kartoninių paveikslėlių „Daržovės ir vaisiai“ dėliojimo.
  • Stambių sagų, karolių, užuolaidų žiedų vėrimas, vietoje sėdėjimo manieže su spalvotais kamuoliukais.
  • Indų ar unitazo plovimas su tikru vandeniu ir guminėmis pirštinėmis, vietoje „lavinamo“ žaisliuko.
  • Lakstymas lauke, ridenimasis nuo kalno, taškymasis balose, lietaus, vėjo, sniego, šalčio ir kitų gamtos išraiškų pajautimas, vietoje saugaus sėdėjimo ant sofos su TV pulteliu.

Vaikiški žaislai – tai aptakios formos, tradicinės ryškios spalvos, nuglūdinti kampai, minkšti, arba dar baisiau – gatavą rezultatą duodantys elektroniniai… Čia kaip maistą atkąstą ir sukramtytą tektų tik nuryti, atrodytų nieko tokio, juk kramtyti nereikia, bet nei skonio, nei atradimo džiaugsmo… Vaikų įpročiai formuojasi, nepatenkintas ar slopinamas žingeidumas ilgainiui išblėsta, jo vietą užima apatija, nuobodulys ir lengvo, nesudėtingo šou poreikis – TV, elektroniniai žaislai, kompiuteriniai žaidimai, komiksai…

4. Sveikas kūnas – laimingas vaikas

Miegas, sportas, sveikas maistas – svarbus bet kuriam žmogui, o vaikams ypatingai. Suteik vaikui galimybę iškrauti fizinę energiją – spardytis kojomis ore, šliaužti, eiti atbulomis ir kristi į lovą, ridentis nuo kalniuko…Visa tai pakelia mažylio nuotaiką. Atkreipk dėmesį į tai, kaip mažylis reaguoja į taisykles. Daliai vaikų jų laikymasis yra lengvas, kitiems užmuša bet kokį norą dalyvauti veikloje.

Specialistai įspėja – egzistuoja ryšys tarp vaiko mitybos ir jo nuotaikos. Cukrus ir saldumynai pradžioje suteikia daug energijos, vėliau sukelia nerimą. Alergijos, jautrumas tam tikriems maisto produktams ar aplinkose esančioms medžiagoms taip pat daro įtaką mažylio nuotaikai ir elgesiui.

5. Leisk įveikti sunkumus

Pirmąjį gyvenimo pusmetį labai svarbu, kad tėvai atsilieptų ir tenkintų vaiko poreikius. Mylėkite, žindykite, glauskite, nešiokite drąsiai – pirmąjį pusmetį kūdikio neįmanoma išlepinti. Vėliau taisyklės šiek tiek keičiasi – vaiko darymas „laimingu visada, bet kokiomis priemonėmis“ sukuria toli nuo realybės efektą. Vaikas turi teisę ne tik į pozityvias emocijas, jam reikia pažinti ir mokėti atpažinti kančią, skausmą, liūdesį. Leisdami savo vaikui kaupti pasaulio patyrimą pačiam, suteiksite papildomus šansus būti laimingu. Pirmais metais mažylis daug mokinasi – stotis, sėdėti, vaikščioti, pasiekti norimą objektą, kalbėti, tokiu būdu susiformuoja pasitikėjimas savo jėgomis ir pasitenkinimas savo pasiekimais. Kasdieninis pavyzdys: neskubėjimas kelti parkritusio vaiko, supratimas ir buvimas šalia verkiančio mažylio, davimas laiko, švelnus paraginimas stotis pačiam, nusiraminti.

6. Leisk vaikui išreikšti visas emocijas

Vaikui augant paragink jį išreikšti jausmus ir nuotaikas žodžiais. Net ir nekalbančiam mažyliui galima rodyti gestus rankomis ir tarti žodžius „laimingas“, „piktas“ , liūdnas“. Tokiu būdu vaikai greičiau susieja emocijas su jų pavadinimais ir geba ne tik atpažinti savo emocijas bet ir jas sureguliuoti. Daugiau apie tai gali sužinoti čia: Kudikiu gestu kalba

Neišaukštinkite teigiamų emocijų. Nesureikšminkite neigiamų emocijų. Emocijos nėra nei geros, nei blogos, jos tiesiog yra. Normalu, kad maži vaikai tampa jautrūs, apimti nerimo ar liūdnoki, tai jokiu būdu nereiškia kad jie yra nelaimingi. Testas jums: įsivaizduokite, jog jūsų mažylis „n-tojo“ gimtadienio metu, susimąstė, nuliūdo ir pasitraukė į kitą kambarį toliau nuo svečių šurmulio. Kaip elgsitės? Kokia jūsų pirma reakcija? Dauguma tėvų prieitų prie vaiko ir stengtųsi jį pralinksminti. Taip atimama iš vaiko proga pačiam atpažinti liūdesį ir susitvarkyti su emocijomis. Tyrimai modeliuojant tokias situacijas rodo, jog , šiek tiek pabuvę atskirai, mažyliai vėl sugrįžta į gimtadienio šurmulį. Grįžta kitokie. Praturtėję. Taip išugdomas gebėjimas valdyti emocijas. Jei tėvai puola vaiką linksminti, jie parodo, jog jausti liūdesį yra blogis. Vaikas turi suprasti, jog yra normalu kartais pajusti liūdesį, juk toks gyvenimas, tėveliai, … ar ne?

7. Būk pavyzdys

Psichiatrijos profesorė Dora Wang įrodė, jog tėvai perduoda temperamento tipą savo vaikams ne tik per genus, bet ir per savo elgesį bei bendravimo su vaikais stilių. Vaikai pagauna tėvų emocijas – tiek teigimas, teik neigiamas. Teigiamos emocijos tai VISOS emocijos (džiaugsmas, gerumas, liūdesys, užuojauta, pyktis ir t.t.), neigiamos emocijos tai destruktyvios nuotaikos (depresija, apatija, priklausomybės ir pan.)

Vaikai imituoja tėvų emocinį stilių. Jei mama kvatoja, vaikas irgi linkęs juoktis, šypsotis ir jo smegenys mokinasi, jungiasi „šypsenos ir juoko“ neuronai. Analogiška situacija, kuomet kūdikiui skauda pilvelį, jis verkia – rami mama nešioja, glosto, švelniai niūniuoja, ir mažylis aprimsta, nes „pagavo“ mamos emocinį stilių. Atvirkščias efektas būtų, jei mama stresuotų, blaškytųsi, pyktų – vaikas taip pat negalėtų nurimti.

Normalu, kuomet naujagimiui ar kūdikiui pervargus, jis nesugeba pats nusiraminti, nevaldo emocijų. Tačiau taip elgdamiesi suaugę nebus priskirti prie normos: stresuojantys, sergantys depresija tėvai nesugeba parodyti emocinio stabilumo, susitvardymo, jų vaikai „paveldi“ tėvų emocines problemas.

Jei išgyvenate sudėtingą laikotarpį, sergate depresija, ar nesuvaldote nuotaikų, ieškokite pagalbos, kreipkitės į specialistus – taip kursite ne tik savo laimę, bet ir negriausite mažylio laimės.

8. Mokykite daryti prasmingus dalykus

Vaikui ne tik auga, bręsta, mąsto, bet ir mokinasi „Kasdienybės mokykloje“. Jie pastebi, kaip jų pasitenkinimas veikia kitus. Tyrimai įrodė, kad žmonės, jaučiantys savo gyvenimo prasmingumą, yra laimingesni, neserga depresija ir kitiems šalia jų yra tiesiog gera būti.

Net ir 10 mėnesių mažylį galima išmokinti pasitenkinimo ne tik IMTI bet ir DUOTI. Jei duodate savo mažyliui bananą supjaustytą gabaliukais, leiskite jam įdėti gabalėlį ir į jūsų burną. Parodykite kaip jums skanu ir kaip gerai jaučiatės. Jei šukuojate mažyliui plaukučius, leiskite ir jam jus „pašukuoti“. Pasidžiaukite nauja šukuosena, parodykite kaip jums malonu. Šie maži kasdieniniai patyrimai mokina vaikus dalintis ir puoselėja jautrumą kitam. Augant vaikui šios pamokėlės vyksta natūraliai, atliekant kasdieninius namų ruošos darbus (pvz., knygų sudėjimas į lentyną, kėdės atnešimas mamai ir pan.).

Pabaigai

Kol priešiškose stovyklose pasiskirstę mokslininkai ieško įrodymų, kaip tvirtai charakteris įsiūtas žmogaus genuose, tėvams belieka kliautis intuicija ir laiko patikrintomis priemonėmis: meilės ir dėmesio vaikams nebūna per daug. Nežinantiems kas tai, reikėtų grįžti į savo vaikystę su klausimu, kada jaučiausi laimingas/-a?

  • Gal tai buvo, kai netikėtai tėtis pasisodino tave ant kelių ir tu „vairavai“ mašiną?
  • Gal tai buvo tą nesvarumo sekundę, kai šokai nuo spintos ant senelių lovos?
  • Gal tai jautei tada, kai su pusbroliais kaime atlikote varlės skrodimą?
  • Gal tai pajutai tada, kai pas močiutę su tikru peiliu pjaustei varškėčius?
  • Gal tavo širdis šokinėjo iš džiaugsmo, kuomet su tetos Singer‘iu siuvai popieriaus lapus.

Vaikiška-laimė

Prisiminei, a?

Sveikinu! Dabar tu jau supratai: LAIMĖ = ATRADIMO DŽIAUGSMAS.

 

Rasa.

 

Užsisakyk naujienas apie vaikų auginimą

Sekite naujienas facebook

Parašykite komentarą

Ar tavo vaikas laimingas?
5 (100%) 1