Gerai jaustis. 10 mamos taisyklių

Būti Mama-Žmona-Moterimi, tai suprasti 10 taisyklių:

1. Mūsų visų kūnai tokie patys kaip prieš šimtus metų ir jie tikrai nepasikeitė tik dėl to, kad atsirado kompiuteriai, šviesolaidis internetas ir el. bankininkystė. Tai reiškia, kad nėštumo metu, gimdymo ir po gimdymo tu patiri viską, ką patirdavo tavo giminės moterys šimtus metų : skausmą-palengvėjimą; nerimą-ramybę; sveikatos silpnumą- jėgų antplūdį ir pan. Tai – NORMALU.
2. Vaikas gimsta ir jo pagrindinis tikslas šliaužti ir susirasti maisto. Kitaip žinduoliai neišgyvena. Tai POREIKIAI. Mama yra nuolatinėje TARNYSTĖJE, kuri gali sekinti jėgas, gali atrodyti, kad dienos slenka, beprasmiškai „tik sėdint su vaiku namie“, „valgis-miegas-kaku-sysiu“. Vaikai – tai LĖTAS rezultatas: nėra kuo pasigirti, pokytis nesimato kasdien. Tai – NORMALU.
3. Natūrali Gamtos atranka veikia visoms gyvybės formoms. Didžioji dalis mamų su vaikais yra sveiki ir jų gyvenimas savaime sklandus. Kita dalis Mamų „ištraukia“ mažiau laimingus bilietus, todėl joms prireikia didesnės medicininės pagalbos gimdant ir daugiau žinių apie žindymą, palaikymo sunkiais momentais, moralinės paramos, žmogiškos šilumos. Tai – NORMALU.
4. Jaunos Mamos gyvenimas VISADA apsiverčia 180 laipsnių. Ji nebėra savo gyvenimo ir KŪNO šeimininkė, kokia buvo prieš gimdymą: ji miega ne tada kai nori miegoti, bet tada kai gali (pvz, kai vaikas miega), ji valgo ne tada, kai yra alkana, o tada kai gali (spėja pagaminti, kai kas nors pagamina). Jauna mama turi kūdikį ant rankų 24 val. per parą, todėl retkarčiais gali ateit beviltiškumo jausmas, nuovargis, silpnumas ir nusivylimas savimi. Taip jaustis – NORMALU.
5. Tau gali tekti mokintis IŠBŪTI Mama-Žmona-Moterimi. Tai ne statusas, o PROCESAS. Ne, ne, kursuose netampama nei mamomis, nei žmonomis. Tapti – tai praeiti keliu RALIAM GYVENIME.
6. Susitaikyk, kad ne visada žinosi atsakymus, kodėl vaikas verkia, kodėl naktis buvo be miego, kodėl kūdikis pyksta, nors yra pavalgęs ir pakeistomis sauskelnėmis. Kartais tiesiog reikia išbūti mama – be aiškių atsakymų, neieškant lengvų kelių ar stebuklingų lašiukų nuo pilvuko. Būti mama – tai išbūti šalia vaiko. Raminti, glostyti, guosti, sūpuoti ir tiesiog išbūti šalia. Tai sunkiausias darbas, nes raminti verkianti kūdikį ir būti nežinioje yra 100 kartų sunkiau psichologiškai ir fiziškai, negu gėrėtis besišypsančiu mažyliu. Taip jaustis – NORMALU.
7. Sunkiais momentais paklausk savęs, – jeigu aš būčiau kūdikis, kaip norėčiau, kad mano mama elgtųsi? Tu patirsi gilius jausmus, gailestį sau mažai ir bejėgei, ateis stiprus meilės jausmas sau praeityje ir savo vaikui dabartyje, o širdis padiktuos visai kitokius atsakymus, nei atrodė prieš užduodant šį klausimą sau.
8. Tu esi SVARBUS ŽMOGUS! Net jeigu tau atrodo, kad svarbiausia – vaikai, šeima, žinok – tavo vaikas neturi nieko artimesnio už tave. Jis tavo BUVUSI KŪNO DALIS. Pasirūpinti juo tu gali tik tada, kai PATI turi pakankamai VIDINIŲ RESURSŲ. Pasirūpink, kad tavo resursų nepritrūktų. Kasdieninė praktika turėti laiko sau – ne prabanga, o BŪTINYBĖ. Vyras, ar artimieji gali pabūti su vaiku pusvalandį/valandą (net jeigu tai naujagimis), kol tu: pasilepinsi šiltam duše, ar pagulėsi vonioje, pasivaikščiosi netoli namų, susitiksi arbatos puodeliui su draugėmis, pasimankštinsi, gulėdama paklausysi raminančios muzikos, nueisi pas kosmetologę.
9. Neplak savęs vidiniais botagais. Stebėk savo mintis ir pastebėk, kaip tavo viduje eina 2 krypčių mintys – Kritiko ir Ambasadoriaus. Kritikas stebi ir komentarais nuodija tavo vidų: apšaukei vaiką – Kritikas sako „ aha, susimovei, mama negali rėkti ant vaiko“, nespėjai susitvarkyti– Kritikas sako „o kitos moterys tai viską suspėja“. Ambasadorius atstovauja tave, jis yra tau ištikimas, todėl kalba kitaip: apšaukei vaiką – Ambasadorius sako „ taip, jau vakaras, pavargai, kas tau galėtų padėti, gal puodelis arbatos?“, nespėjai susitvarkyti– Ambasadorius sako „netvarkingi ir tuo pačiu JAUKŪS namai – taip atrodo realus gyvenimas“. Pastebėjai kaip skirtingai šnekučiuojasi Kritikas ir Ambasadorius? Kurį norėtum girdėti dažniau? Suteikdama balso teisę vienam iš jų – tu maitini jį energija ir augini. Suteik visas teises savo vidiniam Ambasadoriui. Jis niekada neišduos tavęs. Na, o Kritikui liepk pasilikti kur nors praeityje – pavyzdžiui tavo prigimtinėje šeimoje, kurioje užaugai (beje, pastebėjau, Kritikas dažniausiai  yra „paveldėjęs“ močiutės, mokytojos arba tavo mamos balsą 😉).
10. Jeigu tavo vidiniai resursai išseko, tu jauti apatiją, beviltiškumo jausmą, nemigą, nepaaiškinamą baimę, panikos atakas ar bet kurį simptomą, susijusį su tavo psichine sveikata – nedelsk ir pasirūpink savimi. Tau gali padėti psichoterapija. Ieškok pagalbos ir žinok, pasirūpindama SAVIMI – tu rūpiniesi visais kitais: vaikais, šeima, vyru, tėvais ir t.t. Mamos ramybė kitomis spalvomis nuspalvina ir vaiko kūdikystę.

Jeigu mano mintys rado atgarsį ir jaučiate, jog būtų naudinga psichoterapija, kreipkitės į mane – aš dirbu kaip Geštalto psichoterapijos praktikė ir teikiu konsultacijas nuotoliniais būdais bei gyvai psichoterapijos kabinete, Kaune. Priimu mamas kartu su kūdikiais.

Išankstinė registracija telefonu:

+ 370 68 255 209

Trukmė: 50-60 min.

Kaina: 35 €.