Kodėl niekas nesakė, kad bus taip sunku žindyti?

Greičiausiai, nėštumo metu tau toks klausimas neiškyla. Natūralu, juk džiaugiesi nėštumu, augančiu pilvu, jauti plazdančius judesius po širdimi, sulauki ypatingo dėmesio iš artimųjų. Veiklos irgi daug – platinam drabužius, kuriam iš naujo namus, svajojam apie mažylį, ruošiam kraitelį ir visa tai sudaro tokią nuostabią laukimo visumą, kad drąsiai galima ją pavadinti Moters švytėjimo būsena.

Kūnas keičiasi

Besikeičiantis kūnas ir aplinka augina tave kaip mamą, hormonų pasikeitimai tave stiprina, ruošia tavo dubenį gimdymui ir krūtis žindymui. Tai vyksta lėtai, po truputį, kasdieną. Kūnas sunksta, judesiai lėtėja, atsiranda noras pamiegoti, pritrūksta oro, sunku apsiauti batus, nebeužsisega striukė. Sunkiausia naktimis, kai negali apsiversti ir pradedi svajoti apie miegą ant pilvo. Ateina mintis, na greičiau jau tas gimdymas, greičiau jau ateitų palaiminga pabaiga. Suprantamos mintys, tačiau viskas tik prasideda. Gimdymas, į kurį daugelis moterų orientuojasi, kaip į kažką, po kurio bus viskas “paprasta”, iš tiesų yra tik sunkumų pradžia. Pagimdžius, prieš akis 1 mėnuo žindymo iššūkių ir vaiko užauginimas iki savarankiško žmogaus.

Pasiruošimas

Žinoma, galima rašyti apie motinystės grožį, pilnatvę ir gėrį, pateikti šį laikotarpį poetiškai, bet būtų nesąžininga poetizuoti, kai aplankomų moterų ašaros ir nuolat besikartojantis klausimas „Kodėl niekas nesakė, kad bus taip sunku žindyti?“ verčia rašyti apie galimybę sumažinti sunkumus, kurie laukia daugelio moterų pirmomis savaitėmis po gimdymo. Ši galimybė – tai žindymo kursai.

Bet juk žmonija išgyveno be nėštumo mokyklėlių tūkstančius metu!

Čia natūraliai kyla klausimas, kaip čia taip išeina, juk žmonija išgyveno tūkstantmečius be jokių kursų, mokyklėlių ir žindydavo be jokio pasiruošimo? Čia reikia atkreipti dėmesį, jog ir dabar Pasaulyje yra išlikusios mažiau civilizuotos bendruomenės, kur moterys viena kitai yra artimos, padedančios, globojančios, priimančios gimdymus, slaugančios po gimdymo, besidalinančios patirtimi ir kartu auginančios vaikus. Seniau taip veikė moterų bendruomenės visose šalyse. Lietuvoje taip pat: po gimdymo gimdyvė būdavo vadinama „šešiauninke“, nes 6 savaites ją prižiūrėdavo artimos moterys: atnešdavo šilto maisto, padėdavo namų ruošoje, pirmąkart gimdžiusioms patardavo, o visi draudimai, papročiai ir pagąsdinimai tarnaudavo tam, kad gimdyvė ir kūdikis būtų namų aplinkoje iki kol sustiprės ir bus atsparūs išorės poveikiui (virusams, bakterijoms, šalčiui ir pan.). Žindyti apmokindavo labiau patyrusios bendruomenės moterys.

Šiuolaikinė moteris mokinasi būti mama

Šiuolaikinės moterys yra gana vienišos, mes nebepriklausom moteriškai bendruomenei, mes užsidarėm butuose, namų valdose, o mūsų artimiausias žmogus dažniausiai yra vyras, būsimas tėtis, kuris nieko negali patarti apie gimdymą, žindymą ir dažniausiai kartu su žmona praeina „mokslus“ . Mūsų mamos, seserys, brolienės, močiutės – gyvena toli, dirba, užsiėmę ir neturi geros žindymo patirtes, todėl pasitaiko neteisingų rekomendacijų, paremtų mitais.
Taigi, ruoštis žindymui reikia. Žindymo kursai padeda įgyti mokslu pagrįstas žinias ir atsilaikyti prieš lietuviškuosius mitus ir neteisingas rekomendacijas, vedančias į nežindymą.

Šiuolaikinė moteris verčiau renkasi žinojimą ir argumentus, negu aplinkinių patarimus, kurie dažniausiai yra subjektyvūs, paremti asmeninėmis patirtimis. Štai kodėl, skandinavų šalyse žindančių mamų daugiau tarp išsilavinusių ir aukštas pajamas turinčių moterų. Jos renkasi žinojimą!

Registruokitės į žindymo kursus, kuriuose argumentuotai griauname mitus ir formuojame teisingas nuostatas, vedančias į žindymą – vaiko ir mamos duetą: ŽINDYMO KURSAI

Dovanų kuponas

Užsisakyk naujienas apie vaikų auginimą

Sekite naujienas facebook

Parašykite komentarą

Kodėl niekas nesakė, kad bus taip sunku žindyti?
Įvertinkite