Mažos krūtys. Ar užteks pieno?

Žindymas ir mažos krūtys, ar gali būti suderinami? Šįkart kalbėsime apie mažas krūtis ir tuo pačiu pratęsim ankstesnę temą apie “žindymui tinkamas ir netinkamas krūtis“. Daugeliui besilaukiančių ir pagimdžiusių moterų kyla abejonės, ar krūtyse bus pakankamai pieno? Ar jos ne per mažos? Ar speneliai tinkami? Ar vaikui bus patogu apžioti? Tokie klausimai natūralūs, ypač kai aplinkoje girdime istorijas apie tai, kaip „pritrūko pieno”, “vaikas neėmė krūties“, arba  „negalėjau žindyti, nes blogi speneliai“ ir taip toliau.

Vis dar gajūs mitai, jog “mažos krūtys negali pagaminti daug pieno”, “iš tokių špygučių, tik špygą gausi”, “su tokiomis mažomis krūtimis nekankint vaiko badu” rodo temos aktualuma ir būtinybę šviesti moteris.

Taigi, pasigilinkime į dažniausiai atsirandančias abejones: ar mažos krūtys tinka žindymui, ir ar jose gali būti pakankamai pieno?

  1. Pirma abejonė, kuri kamuoja mažųjų krūtų savininkes, ar tokios mažos krūtys patiks vaikui? Juk parduotuvėse matomi buteliukai su čiulptukais yra gerokai didesni, nei mažų krūtų speneliai. Konsultuodama mažų krūtų savininkes dėl žindymo , dažniau susiduriu su psichologiniu nerimu ir nepasitikėjimu, nei su realiomis žindymo problemomis. Šios moterys – lieknos, sportiško sudėjimo, ir jų krūtys yra proporcingos – mažos, stangrios, nenukarę. Kai kurios moterys net gali nedėvėti liemenėlės, nes nėra tiek daug audinio, kurį reikėtų prilaikyti. Laisvė kvėpuoti pilna krūtine, lakstyti ir būti aktyviomis! Dažniausiai šios moterys turėjo pakankamai pieno ir patirdavo tik tuos žindymo nepatogumus, kuomet mažos krūtys prisipildžiusios pieno labai išsiplėsdavo į plotį, pasidarydavo kietos, karštos, net paviršiaus oda blizgėdavo. Prie tokių kietų krūtų sunku priglausti vaiką žindymui, o jam sunku tokią kietą krūtį apžioti. Taigi, jei tavo krūtys mažos, gali būti, jog 1 mėnesį po gimdymo turėsi daugiau padėti sau ir vaikeliui. Pagimdžiusių moterų krūtys prisipildo pienu, o dėl hormonų santykio pokyčių pieno antplūdis pasiekia piką apie 3-6 dieną po gimdymo. Mažakrūtės šį pokytį jaučia labai stipriai. Štai tada ir atsiranda nerimas mažų krūtų savininkėms, nes naujagimis išsiplėtusios ir išplokštėjusios krūties negali teisingai apžioti, jei apžioja – tai negiliai, spenelis pakliūna tarp dantenų ir būna sužalotas pirmomis minutėmis. Lygiai taip pat ir mums, suaugusiems, būtų sunku apžioti plokštumą. Ką daryti? Atsakymas paprastas – piko dienomis reikėtų paruošti krūtį prieš kiekvieną maitinimą – pašildyti, atpalaiduoti liaukinį aidinį, išsitraukti šiek tiek pieno, kad spenelis atsipalaiduotų, pailgėtų, ir bendras krūties pilnumas sumažėtų. Pastaba: net ir jaučiant stiprų tempimą pilnose krūtyse, nereikėtų ištraukti daug pieno, ar viso pieno, nes tokiu būdu tik dar labiau paskatinsite pieno gamybą, užtektų ištraukti tik tiek, kad palengvėtų ir įsitempęs bei išplokštėjęs spenelis atsipalaiduotų ir vaikui būtų ką apžioti. Skubu nuraminti, jog toks krūtų “ruošinėjimas” yra laikinas, tik tol kol krūtys suminkštės, liaukinis audinys adaptuosis ir vaikui bus lengviau apžioti. Įprastai jau apie 10 -14 parą krūtų būklė normalizuojasi ir sustiprėjęs mažylis kuo puikiausiai žinda krūtį be jokio specialaus paruošimo. Tačiau išgyventi tas 2 savaites iki palengvėjimo būna nelengva.  Gyvas to rezultatas – didžioji dauguma moterų išvažiuoja iš gimdymo namų ne tik su naujagimiu ant rankų, bet su sužalotais speneliais. Jei grįžus namo moteris tęsią žindymą iš neparuoštos krūties, spenelių žaizdos gilėja, atsiranda nepakeliamas skausmas žindymo metu, mama pradeda vartoti nuskausminamuosius, maitina mišinėliais “kol krūtys apgys” ir taip toliau.  Pirmųjų dviejų savaičių po gimdymo laikotarpis yra kritinis, kai į žindymą įsiterpia buteliukai, čiulptukai, antspeniai, mišinėliai, todėl uždelsus darosi vis sunkiau ir sunkiau grįžti prie išimtinio žindymo. Be abejo, krūties išminkštinimas – tik viena iš visos grupės priemonių, kurios garantuoja sklandų žindymą, todėl pasinaudodama proga kviečiu išsamiau mokintis žindymo kursuose – kaip susitvarkyti su pilnomis krūtimis, kaip atpalaiduoti krūtį, kad lengviau tekėtų pienas, kaip naminėmis priemonėmis paruošti krūtį naujagimiui, išbandyti žindymo padėtis, stebėti apžiojimą vaizdo siužetuose, išmoksti laiku atpažinti krūtų būklių komplikacija ir savipagalbos.
  2. Antra abejonė, kuri kamuoja mažųjų krūtų savininkes, ar tokiose mažose krūtyse bus pakankamai pieno? Tokias baimes greitai išsklaido krūties anatomijos ir fiziologijos žinios. Pirma svarbi žinia: krūtys yra ne tik pieno talpinimo indai, bet ir super greitos pieno gamintojos žindymo metu. Taigi, vaikui žindant krūtį, jis gauna ne tik anksčiau pagamintą pieną, bet ir pieną, kuris intensyviai gaminasi žindymo metu. Tvarkingai žindant, pieno gamyba yra nenutrūkstama kaip pavasario šaltinis. Kad būtų lengviau suprasti, įsivaizduokime, jog jūs klaidžiojote po mišką, ištroškote ir radote trykštantį šaltinėlį, atsigulėte ant krantelio panardinote lūpas ir geriate. Ar išgersite visą? Ne, nes šaltinio srovė yra nenutrūkstama. Tokia pati ir žindančios mamos pieno gamyba – nenutrūkstama dėl hormonų sistemos darbo, vykstančio visą parą, galinti sustiprėti kai žindoma dažnai ir sulėtėti kai žindoma retai, ir (dėmesio!) patį didžiausią pieno gamybos intensyvumą pasiekia tomis minutėmis, kai vaikas apžiojęs žinda krūtį. Kai žinai, jog krūtys nuolat besipildantys indai, tuomet aiškiai supranti, jog visi mitai apie “mažos krūtys – mažai pieno” yra praeities atgyvena! Tiesiog tuomet žmonės bandė perprasti laktacijos principus vaizduotės pagalba, nes neturėjo krūties anatomijos ir kūno fiziologijos žinių (močiutės pasakojimuose, melžiamas karves irgi vertindavo pagal tešmens dydį, bet ne visada pasiteisindavo).

Dėmesio, mažų krūtų savininkės! Štai keli faktai, pagrįsti moksliniais tyrimais:

  1. mažos krūtys nedaro įtakos žindomo vaiko svorio priaugimui;
  2. krūtų dydį ir formą nulemia riebalinio audinio audinio kiekis, kuris pieno gamyboje nedalyvauja;
  3. mamos, kurios turi mažas krūtis, žindo dviem – trimis kartais daugiau per parą, nei didesnes krūtis turinčios mamos. Pavyzdžiui, tarpai tarp maitinimų gali būti ne 3-4 val, o 2-3 val.

Tikiuosi, kad pavyko reabilituoti mažas krūtis ir pakviesti besilaukiančias moteris į žindymo kursus Kaune arba klausytis žindymo paskaitų internetu. Netrukus paruošiu straipsnį didžiakrūtėms, kad būtų lygybė! O kol kas mintyse padėkokime gamtai, jog apdovanojo mus gražiomis ir gyvybiškai reikalingomis krūtimis!

Rasa Siudkienė, IBCLC

2019, gegužė

Dovanų kuponas

Užsisakyk naujienas apie vaikų auginimą

Sekite naujienas facebook

Parašykite komentarą

Mažos krūtys. Ar užteks pieno?
Įvertinkite