Priešpienis, sveikatos lašai

Pirmieji sveikatos lašai

Pirmieji sveikatos lašai

Priešpienis, sveikatos lašai

5 (100%) 4


Nepatyrusi mama kartais mano, kad priešpilnis nėra vertingas, vien juo naujagimis nepasisotina, vaikelis alksta… Tačiau priešpienis vaikučio sveikatai – aukso vertės. Dažna nėščioji pastebi, kad laukiantis vaikelio iš jos spenelių sunkiasi kažkoks skystis. Ar tai ir yra priešpienis? Kodėl dar net nepagimdžius? Kurį nėštumo mėnesį turėtų pasirodyti?Nėštumo metu atsirandantis pienas yra vadinamas priešgimdiniu pienu (prepartum milk, angl. k.), tai tarsi paruošiamieji organizmo darbai žindyti, krūtų „treniruotė” prieš gimsiančio vaikelio maitinimą. Mažiausiose krūtų liaukų dalelėse (alveolėse) pradeda kauptis medžiagos, kurios po gimdymo maišysis su išsiskiriančiu pienu, sudarydamos priešpienį.

Tarpai tarp alveolių yra dideli. Tai leidžia laisvai tekėti limfai, kraujui bei kauptis reikalingoms medžiagoms alveolėse. Nėštumo metu moteris gali jausti, kad krūtys jautrios, tvinksta, jas tarsi tempia. Gali pasirodyti pieno, pabrinkti, patamsėti rudieji laukeliai aplink spenelius ir pan. Krūtų pokyčiai nėštumo metu labai individualūs, todėl nėra bendrų taisyklių, nusakančių, ar priešgimdinis pienas turi pasirodyti ir kada tai turi įvykti.

Kai kurios nėščiosios nerimauja, kad priešgimdinis pienas – tai priešlaikio gimdymo pranašas. Kitos mano, kad jei krūtys nedrėgsta laukiantis kūdikio, neturės ir pieno…

Nėštumo metu atsiradęs pienas nėra priskiriamas prie artėjančio gimdymo ženklų. Kol vaikelis auga mamos įsčiose, jis be perstojo, visas 24- ias valandas, per virkštelę gauna visų reikiamų medžiagų. Moters krūtyse atsirandantis pienas nereikalingas, nes dar nėra ko žindyti. Tai tik ženklas, jog greitu laiku moteris iš motinos-nešiotojos taps motinamaitintoja. Kai kurioms nėštukėms kyla mintis nutraukinėti priešpienį… Ar galima?

Išsitraukinėti nėštumo metu atsirandantį pieną nepatariama. Tokia spenelių stimuliacija skatina išsiskirti hormono oksitocino, kuris verčia gimdą susitraukinėti, todėl tai gali sukelti priešlaikį gimdymą. Taip pat reikia paneigti vis dar gajų mitą apie reikmę spenelius nėštumo metu grūdinti. Taip jie neva tampa atsparūs prieš „nugraužimą“. Spenelių grūdinimas (trynimas šiurkščiu rankšluosčiu, šiurkščios medžiagos įsiuvimas į liemenėlės vidų ir t.t.) taip pat gali skatinti nesavalaikius gimdos susitraukimus.

Net 98 proc. traumuotų spenelių priežastis žindant kūdikį – netaisyklingas jų apžiojimas ir bloga žindymo padėtis. Norint to išvengti, reikia žinoti, kaip glausti naujagimį prie krūties, kokios žindymo padėtys yra taisyklingos, kokių reikėtų vengti. Būsimai žindyvei būtų labai naudingi specializuoti žindymo kursai. Kaip nėštukei prižiūrėti drėgstančias krūtis, ar reikia tepti spenelius, jei suskyla?

Nėštumo metu ypatingos priežiūros krūtims nereikia. Galioja bendros higienos taisyklės – kūno ir apatinių baltinių švari, patogi, iš natūralių medžiagų ir be metalinių lankelių liemenėlė plačiomis petnešomis.

Jei nėščiosios speneliai šerpetoja, išsausėja, suskyla, patariama naudoti 100 proc. natūralius lanolino kremus („Lansinoh-HPA Lanolin“, „Gold Cream“, „Purelan“). Jei reikia, šių kremų vartojimą galima tęsti žindymo metu. Jie drėkina, saugo ir gydo spenelius, yra beskoniai, bekvapiai, bespalviai, be priedų. Todėl jų nereikia nuplauti prieš žindymą.

O kas iš tiesų yra priešpienis, ar visų moterų krūtyse jo gaminasi?

Tai ypatingos sudėties pienas, kuris įprastai gaminasi tik pagimdžiusių moterų krūtyse. Priešpienis išsiskiria pirmas 2-5 paras po gimdymo ir yra skirtas naujagimiui išgyventi pirmomis paromis po gimimo bei prisitaikyti prie aplinkos. Mūsų prosenelės karvių krekenomis stiprino savo sveikatą. Kuo vertingas moters priešpienis, kuo skiriasi nuo karvės krekenų ir motinos pieno?

Moters priešpienyje gausu apsauginių, augimą skatinančių medžiagų ir vitaminų. Jis nėra riebus, apie 1,5-2 proc. (motinos pieno riebumas siekia apie 3,6%). Priešpienyje esančių medžiagų paskirtis labiau apsauginė nei mitybinė.

Analizuojant įvairių žinduolių pieno sudėtį, pastebėta, jog skirtingų žinduolių jaunikliai gauna tokį priešpienį ir pieną, kuris atitinka jų poreikius, augimo greitį bei raidos ypatumus. Pvz., karvės piene kai kurių medžiagų yra 40 k. daugiau, nes tik užgimęs veršiukas jau stojasi ir vaikšto. Mažam žmogučiui tokių medžiagų perviršis gali lemti alergines reakcijas, ligas ir pan. Kai kurių medžiagų yra tik moters priešpienyje ir piene, kiti žinduoliai jų neturi. Faktas, kad moters piene yra kamieninių ląstelių, rodo jo unikalumą ir negali būti lygiavertis jokio kito žinduolio pienui. Motinos piene esančios epidermio augimo medžiagos brandina kūdikio žarnyną (augina žarnyno sienelių gaurelius, kurie apsaugo ir nustumia tolyn nepageidaujamas medžiagas). Naujagimio žarnynas visiškai atviras ir be jokios apsaugos. Štai kodėl naujagimį ypač pavojinga maitinti dirbtiniu maistu negavus motinos priešpienio (krekenų). Kodėl sakoma, kad priešpienis yra ne tik maistas bei vaistas, bet ir natūralus skiepas nuo užkrečiamųjų ligų? Moters priešpienyje yra daug naujagimio sveikatą apsaugančių medžiagų, kovojančių prieš ligų sukėlėjus, su kuriais mama susidūrė gyvenimo kelyje iki gimdymo. Antikūnai padeda įveikti infekcijas, alergijas, padengdami naujagimio vidines žarnyno sieneles ir neleisdami į jas įsiskverbti nepageidaujamoms medžiagoms. Priešpienyje gausu vitaminų, iš kurių ypač svarbus vit. A,

nes susilpnina bet kokį užkratą. Priešpienyje esantys baltieji kraujo kūneliai – tai pirmieji skiepai, o viduriukus laisvinančios medžiagos skatina valytis pirmąsias naujagimio išmatas (mekonijų), bilirubiną ir užkerta kelią geltai.

Jei priešpienis toks vertingas, gal reikėtų jo užsišaldyti šaldiklyje ir vėliau duoti vaikučiui papildomai? Nenuvertinkime Gamtos tobulumo. Moters pienas nuolat kinta. Iškart po gimdymo jame gausu hormonų, proteinų, imunoglobulinų, vitaminų, vidurius laisvinančių medžiagų, bifidus floros, kuri „užsėja” naujagimio virškinimo sistemą reikalinga mikroflora. Vėliau šių medžiagų mažėja, o riebalų, laktozės ir kitų gamtos dovanų daugėja. Paprastai tariant, vienokio pieno reikia naujagimiui, kuris yra labai pažeidžiamas, kitokio – kūdikiui, kuriam dygsta dantys, ir dar kitokio – mažyliui, kuris ropoja, bando stotis ir vaikščioti.

Užšaldę naujagimiui reikalingą priešpienį, kuriuo vėliau maitintume pusmečio sulaukusį kūdikį, pastarojo mitybą nuskurdintume, o naujagimį nuskriaustume. Pusmetinukui labiau reikia ne apsauginių imunoglobulinų, bet mikroelementų (dygsta dantys) ir energijos (sėdi, ropoja). Sunku įsivaizduoti, kodėl reikėtų priešpienį šaldyti, kurio nėra labai daug ir jis yra gyvybiškai būtinas naujagimiui.

Kaip atrodo priešpienis, nuo ko priklauso jo spalva? Ar tiesa, kad kuo mažiau išnešiotas naujagimis, tuo priešpilnis geltonesnis?

Prieš laiką pagimdžiusių moterų piene yra daugiau baltymų, todėl neišnešiotas naujagimis auga sparčiau ir pasiveja savo bendraamžius. Geltoną priešpienio spalvą lemia beta karotinas.

Klaidinga nustatinėti motino pieno vertę pagal spalvą, o nuogąstavimai, kad „mano pienas per liesas“ ar „motinos pienas yra kaip vanduo“ yra iš esmės klaidingi. Vieno maitinimo metu išsiskiriantis pienas kinta. Iš pradžių išsiskiria skaidrus, liesas pienas, kuriuo kūdikis malšina troškulį. Įpusėjus žindyti piene padaugėja riebalų, jo spalva tampa balta. Baigiant vaikelį maitinti išsiskiria riebiausias pienas, kurio spalva būna balta, švelniai gelsva arba geltona. Tai labai vertinga motinos pieno dalis, kuria kūdikis numalšina alkį ir sukelia sotumo jausmą.

Kiek krūtys pagamina priešpienio, ar jo užtenka naujagimiui? Dažnai būna, mama, baimindamasi, kad vaikelis alksta ir krenta jo svoris, vyrą siunčia į parduotuvę pirkti pieno mišinio.

Mamos žindo

Naujagimio skrandis yra vos arbatinio šaukštelio dydžio, tad ir priešpienio užtenka tik 2 ml – 20 ml pirmąsias 3 paras. Naujagimis natūraliai praranda iki 10 proc. savo gimimo svorio, todėl pirmomis paromis reikėtų kiek galima dažniau glausti vaikutį prie krūties ir nesivadovauti svorio rodmenimis. Dažnas žindymas, kurio metu stimuliuojami speneliai ir ištuštinamos krūtys, siunčia signalą mamos hormonų sistemai, jog reikia didinti pieno gamybą. Anksčiau jau gimdžiusios moterys ir žindžiusios vaikučius turi daugiau priešpienio iš kart po gimdymo ir jis gausėja sparčiau nei pirmąkart pagimdžiusių moterų. Nusipirkti mišinio – labai vartotojiškas ir lengviausias kelias.

Ištyrus 1 262 pagimdžiusias moteris Malaizijoje, paaiškėjo, jog priešpienio negavusių ir nežindytų kūdikių mirtingumas yra 5 k. didesnis nei žindytų išimtinai motinos pienu. Priešpienio ir motinos pieno nauda lydi vaiką visą kūdikystę, vaikystę ir jaunystę. Teigiama motinos pieno įtaka vaiko sveikatai tęsiasi ir toliau po atjunkymo, įrodyta, jog poveikis gali būti net iki 26 m. amžiaus. Todėl pagimdžiusioms moterims reikia ne tik žinių, motyvacijos, pasitikėjimo savimi ir aplinkinių palaikymo, bet ir besąlygiško atsidavimo naujagimiui visas 24 val. per parą. Toks atsidavimas nesitęs amžinai, tik tol kol susireguliuos MP paklausa ir pasiūla. Kiek laiko trunka priešpienio gamyba, kada jis tampa motinos pienu?

Priešpienis išsiskiria pirmas 2-5 paras po gimdymo. Vėliau (iki 10 -14 parų) moters krūtyse gaminasi pereinamasis pienas, o nuo 10 -14 paros pradeda rastis brandusis pienas, išliekantis visą žindymo laikotarpį.

Ar tikrai atjunkant kūdikį motinos pieno sudėtis tampa panaši į priešpienio, todėl laikoma, kad šis pienelis yra tarsi paskutinis skiepas vaikučiui? Tai gal verta atjunkyti lėčiau, kad to „skiepo” dozė būtų didesnė?

Taip, tai tiesa. Atjunkymas turi būti lėtas, palaipsnis ir neskubinamas. O svarbiausia – jį paskatinti turi pats mažylis, ne mama. Tai, kad ji išėjo į darbą arba vaikas pradėjo lankyti darželį, neturėtų skatinti staiga atjunkyti. Tokiu atveju žindyti mažylį patartina vakarais, naktimis, rytais, savaitgaliais, o vaikui prisitaikius prie permainos, žindymų skaičių retinti iš lėto. Žindančios moters gebėjimas gaminti antikūnus per 2 val. nuo kontakto su ligos sukėlėjais apsaugo vaiką, kurio imuninė sistema subręsta tik apie 3-uosius metus.

Žindymas išimtinai motinos pienu turėtų tęstis iki 6 mėn. Vėliau kūdikiui duodama papildomo maisto ir žindymas tęsiamas toliau. Tokiu būdu iki 1 m. amžiaus motinos pienas išlieka pagrindiniu mažylio mitybos šaltiniu. Retėjantys žindymai lemia motinos pieno sudėtį, jis tampa artimas priešpieniui ir yra paskutinė imunizacija, lydinti vaiką savarankiškos imuninės sistemos gyvenimo link.

Parengė Rasa Siudikienė, VšĮ „Pradžių pradžia“, IBCLC.

Seserys ir broliai: santykiai, pavydas, tėvų pozicija (1-2 dalys)

8.20 
Į krepšelį

Tai 1 val. 34 min. trukmės paskaita, kurioje apžvelgiame gimdymo būdus (natūralų ir medikalizuotą), aptariame medicinines procedūras gimdymo metu ir jų įtaką žindymui bei krūtų būklių komplikacijoms.

Užsisakyk naujienas apie vaikų auginimą

Sekite naujienas facebook

Parašykite komentarą

Priešpienis, sveikatos lašai
5 (100%) 4

Žinojau, kad motinos pienas yra naudingas vaiko organizmui ir kad jis yra reikalinas, bet apie prieš pienį dar nesu girdėjusi. Man kažkodėl toks nebuvo, bet tikriausiai ir būčiau nesupratus kas tai yra. Tikrai naudinga informacija negimdžiusioms.