Vaistai ir cheminės medžiagos mamos piene

Vaistai ir cheminės medžiagos mamos piene

Cheminės medžiagos besilaukiančios ar žindančios moters organizme – perdėtas ar realus pavojus?

Vaistai ir cheminės medžiagos mamos piene

4 (80%) 2


Moterys, nepriklausomai nuo jų amžiaus, kontaktuoja su aplinkoje esančiais chemikalais. Skalbimas, namų ruoša, valymas, kosmetikos ir vaistų vartojimas – visa tai tik dalis kasdieninių susidūrimų su cheminėmis medžiagomis. Kai kurios cheminės medžiagos yra būtinos mūsų organizmui, kai kurios neutralios, kitos nekenksmingos, dar kitos gali kauptis žmogaus organizme ilgus metus ir kenkti jo bei palikuonių sveikatai.Besilaukiančios ar žindančios mamos – ne išimtis, jos priklauso padidintos rizikos grupėms. Mokslininkai linkę akcentuoti ypatingą nėštumo ir ankstyvojo naujagimystės periodo svarbą, nes anot jų, „maisto grandinės gale – patys pažeidžiamiausi: embrionas, vaisius, naujagimis“. Vis tik pripažįstama, jog nėštumo periodas – rizikingesnis nei pogimdyvinis. Nes žindymo metu chemikalų poveikį atsveria motinos pieno teigiama įtaka kūdikio sveikatai. Nėštumo metu pavojingi chemikalai gali didinti vaisiaus pažeidžiamumą, lemti mažą gimimo svorį, priešlaikinį gimdymą. Ši neigiama įtaka nėštumo metu ryškėja ir vėliau – kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje gali pasireikšti prastu svorio priaugimu, judėjimo ir atminties sutrikimais.Mokslinių tyrimų išvadose teigiama, jog nėštumo metu reikėtų kiek tik įmanoma vengti cheminių medžiagų neigiamo poveikio, o pagimdžius – žindyti, net jei motinos piene randama nepageidaujamų cheminių medžiagų – tai yra šimteriopai geriau, nei maitinti dirbtinai. Klausimas kodėl? Pabandysime apžvelgti viską iš eilės.

Kaip cheminės medžiagos patenka į motinos pieną?

Motinos piene randamos cheminės medžiagos patenka įvairiais keliais: įkvėpus, per odą, per burną (su maistu, vandeniu, vaistais ir pan.). Moterys ypatingai dažnai kontaktuoja su aplinkoje esančiais chemikalais: valant, skalbiant, vartojant kosmetiką, vaistus, būnant namie tarp įvairiomis cheminėmis medžiagomis apdorotų baldų, technikos ir pan. Pavojingų cheminių medžiagų gali būti pačioje gyvenamojoje vietovėje ir darbo vietoje.

Sugrupavus nepageidaujamus chemikalus, galima apibendrinti, jog nepageidaujamų cheminių medžiagų patekimas arba nepatekimas į moters organizmą priklauso nuo: gyvenamosios vietovės (geografija), moters veiklos (darbovietė), moters dietos (suvartojamos maisto).

Kokios cheminės medžiagos pavojingos?

Ne visos cheminės medžiagos yra pavojingos ir ne visos turi vienodas galimybes patekti į moters organizmą. Yra nustatyti parametrai, kuriais remiantis cheminė medžiaga yra priskiriama prie nesaugių medžiagų kategorijos. Svarbiausios iš jų:

  • T1/2 arba pusinė eliminavimo trukmė. Šis parametras nurodo, kiek laiko praeis, kol medžiagos koncentracija sumažės per pusę. Gali būti vertinama per kiek laiko cheminės medžiagos koncentracija sumažėja iki pusės aplinkoje, suaugusio žmogaus kūne ir net neišnešioto naujagimio organizme. Visiškam medžiagos pasišalinimui prireiks 5 pusinių eliminavimo trukmių.
  • Tirpumas riebaluose. Medžiagos, kurios gerai tirpsta riebaluose, lengviau pakliūna į ir motinos pieną.  Molekulinė masė. Mažos molekulinės masės medžiagos lengvai pakliūna į motinos pieną.

Pačios pavojingiausios cheminės medžiagos – tai bioakumuliuojantys toksinai, kurių T1/2 aplinkoje yra ilgas (nuo 10 iki 40metų), o patekę į žmonių organizmus išlieka ilgą laiką. Bioakumuliuojantys toksinai plačiai ištirti, nes juos lengviau išmatuoti nei kitas pavojingas medžiagas. Pavojingų medžiagų sąraše – pesticidai, karo ir ugniagesybos priemonės, atliekų deginimo teršalai, tirpikliai, tepalai, medienos apdirbimo priemonės, izoliacinės medžiagos, sunkieji metalai – švinas, gyvsidabris, kadmis ir pan. Kai kurios cheminės medžiagos ilgai trunkančio poveikio neturi.

Pvz., herbicidai yra mažo tirpumo riebaluose, todėl iš žmogaus organizmo pasišalina greitai. Cheminė pramonė vystosi žaibiškai, todėl yra gerokai daugiau pavojingų cheminių medžiagų grupių, tačiau ne visas įmanoma aptikti ir išmatuoti.

Ypatinga reikšmė teikiama ugniai ir karščiui atspariems chemikalams Polybrominated diphenyl ethers (PBDE), kurie plačiai naudojami kompiuterių, televizorių, automobilių ir baldų pramonėje. PBDE uždrausti kai kuriose Europos šalyse, tačiau ne visose, ir iki šiol leistini naudoti JAV. Tyrimai atskleidė, jog šalyse, kuriose galima naudoti PBDE, žindančių moterų piene šių teršalų koncentracija didesnė nuo 10 iki 100 kartų.

Įvairių plastikų pavojus ne kartą aptartas įvairioje literatūroje. Ypatingą dėmesį reiktų atkreipti į labai paplitusį chemikalą BPA, arba kitaip Bisfenolį A. BPA yra labai panašus į estrogenų molekulę ir todėl ją imituoja. Toks sintetinis estrogenas (BPA) siejamas su įvairiais vėžiniais susirgimais, diabetu, viršsvoriu, širdies ir kraujagyslių ligomis, savaiminio persileidimo rizika, skydliaukės ligomis ir hormonų balanso sutrikimais. BPA randama plastiko ir plastiku dengtose pakuotėse ( buteliai, maisto plėvelės, skardinės, kokteilių šiaudeliai , jogurto indeliai, vienkartiniai indai ir pan.) Europos sąjungoje BPA yra uždraustas naudoti produktų, skirtų vaikams iki 3 metų, pakavimui ar laikymui, tačiau žindančios moterys nėra apsaugotos, nes suaugusiems skirtų maisto produktų pakavime bei saugojime BPA neuždraustas.

Kancerogenų poveikis taip pat ne kartą aptartas spaudoje. Atskleisti nauji faktai – parfumuotos skalbimo priemonės, skalbinius džiovinant džiovyklėje, į orą išmeta vėžį sukeliančių cheminių medžiagų ir gali būti viena realiausių galvos skausmų, astmos priepuolių ir širdies sutrikimų priežasčių. Tyrime stebėtas JAV populiarus skalbinių minkštiklis ir parfumuotos skalbimo priemonės yra populiarūs ir Jungtinėje Karalystėje, todėl galima įtarti, jog situacija Europoje labai panaši.

Atskirai reikia aptarti vaistų vartojimą nėštumo ir žindymo metu, kuomet vaistų vartojimas turi būti apgalvotas, reikia atsižvelgti į veikliosios medžiagos parametrus, veikimo principą, vaisto vartojimo formą, trukmę, periodiškumą bei vaiko amžių. Ne visi vaistai yra kenksmingi negimusiam vaikui – placenta užkerta kelią į vaiko organizmą daugeliui kenksmingų veiklių medžiagų. Žindymo laikotarpiu gydymas vaistais taip pat yra įmanomas – dauguma vaistų yra suderinami su žindymu. Kriterijai, kuriais remiantis vaistas priskiriamas prie saugių žindymo laikotarpiu:

Vaisto lygis motinos plazmoje. Jei vaisto plazmos lygis žemas, motinos piene veikliosios medžiagos lygis taip pat bus mažas. Pavyzdys: žindančiai mamai reikėtų skirti geriamus preparatus vietoje intraveninių (leidžiamųjų). Geriamas vaistas pereina kepenų filtrą ir yra nukenksminamas, tuo tarpu intraveninis vaistas kepenų barjerą apeina.

Vaisto tirpumas riebaluose. Jei vaisto veiklioji medžiaga gerai tirpsta riebaluose, šios medžiagos koncentracija motinos piene taip pat bus didelė. Šis parametras ypač svarbus vartojant centrinę nervų sistemą veikiančius vaistus.

Molekulinis svoris. Mažo molekulinio svorio vaistai lengvai patenka į pieną, prasiskverbdami pro mažas laktocitų poras. Didelio molekulinio svorio vaistai turi ištirpti laktocitų išskiriamuose riebaluose, o tai žymiai sumažina vaisto veikliosios medžiagos patekimą į motinos pieną. Šis parametras svarbus ne tik vaisto veikliosioms medžiagoms, bet ir maistui bei gėrimams: pavyzdžiui, vienareikšmiškai – alkoholis nesuderinamas su žindymu. Alkoholio molekulinė masė – ypač žema, t.y. 46 matavimo vienetai. Palyginimui: insulino molekulinė masė 6000!

Baltymų surišimas motinos plazmoje. Vaistai keliauja motinos plazmoje arba surišti albumino, arba laisvai ištirpę (nesurišti). Nesurištos dalelės lengvai patenka į motinos pieną. Kuo stipriau baltymas suriša medžiagą, tuo mažesnė tikimybė, kad jis pateks į motinos pieną. Geru baltymo surišimu laikoma daugiau nei 90%. Pavyzdžiui Ibuprofenas – saugus vartoti žindymo laikotarpiu, nes jo baltymų surišimo rodiklis 99%.

Motinos vaisto pusinio eliminavimo trukmė (T1/2). Šis parametras jau buvo aptartas skyriaus pradžioje. Kuo ilgesnė pusinio eliminavimo trukmė, tuo ilgiau vaistas motinos serume išlieka didelės koncentracijos, todėl didesnė galimybė, kad žindymo metu vaisto koncentracija bus didesnė. Ilgo pusinio eliminavimo trukmės vaistai yra ilgo veikimo laiko vaistai, tad geriau pasirinkti kelis kart per parą vartojamus vaistus, nei vieną ar rečiau kartų vartojamus.

Ką daryti? Žindyti!

Tyrėjai sako: žindyti šimteriopai saugiau nei maitinti dirbtinai, o cheminių medžiagų motinos piene pavojų nusveria visapusiška žindymo nauda: biocheminės motinos pieno savybės, žindomo kūdikio augimo, brandos, psichologinių ir kitų. poreikų tenkinimas bei mažesnė lėtinių susirgimų tikimybė. Esti pavojus, kad tyrimas gali būti interpretuojamas neteisingai: vieno tyrimo metu informavus žindančias moteris apie jų piene rastus chemikalus, baltaodės moterys pasirinko žindymą, tuo tarpu afroamerikietės nepaisydamos, ar rastų chemikalų koncentracija yra pavojinga, pasirinkdavo dirbtinį maitinimą.

Tarptautinės organizacijos pasiekė, jog motinos piene esančių cheminių medžiagų klausimas būtų kitaip formuluojamas: jokiu būdu neturi būti akcentuojamas pasirinkimas žindyti ar maitinti mišiniu. Verčiau kelti klausimą, kaip sumažinti cheminių medžiagų patekimo į motinos pieną galimybes. Pasaulio sveikatos organizacija ėmėsi tyrimų ir pasiekė, jog būtų imtasi prevencinių priemonių ir sumažintos galimybės cheminėms medžiagoms patekti į žindančių motinų pieną. Pasirodo, uždraudus ar sumažinus organinių junginių ir teršalų (pvz, dioksinų, DDT (DichloroDifenil-Trichloroetanas), PCB – (polichlorinti bifenilai)) naudojimą, motinos piene esančių chemikalų kiekiai taip pat mažėjo.

Žindymas yra saugesnė alternatyva, grindžiama žmogus šalinimo sistemos gebėjimais. Šalinimo procesai žmogaus organizme vyksta nuolat. Pagrindiniai mūsų valymo įrenginiai: plaučiai, oda, inkstai, kepenys. Nereikalingas medžiagas mes šaliname nuolat – kvėpuodami, prakaituodami, šlapindamiesi ir tuštindamiesi. Mokslininkai, akcentuodami žmogaus gebėjimą šalinti nereikalingas medžiagas, teigia, jog žindyti, net jei motinos piene aptinkama nepageidaujamų medžiagų, yra šimteriopai geriau, nei maitinti dirbtinai. Esant užterštumui aplinkoje, mamos organizmas suveikia kaip barjeras kenksmingų medžiagų patekimui į kūdikio organizmą. Maitinant dirbtinai, aplinkos toksinai greičiau suranda kelią į kūdikio organizmą. Pvz., pieno mišinio paruošimui reikalingas vanduo bus imamas iš tos pačios užterštos aplinkos, o pieno mišinio pagrindą sudarantys karvės pienas ar soja – tos pačios chemiškai užterštos aplinkos produktai.

Net ir esant užterštumui aplinkoje, žindymo privalumai neginčijami dėl motinos pieno biocheminių savybių. Motinos piene esantys brandinimo faktoriai brandina kūdikio virškinimo sistemą, tad žindomas kūdikis geba greičiau šalinti nereikalingas medžiagas. Įvairios medžiagos, esančios motinos piene, mažina neigiamą aplinkos veiksnių įtaką. Štai makrofagų dėka, valandą pastovėjusiame motinos piene bakterijų yra mažiau, nei ką tik ištrauktame. O motinos piene esančios išrūgos laisvina vidurius, todėl žarnynas dirba greičiau, tuo pačiu sparčiau šalindamas nereikalingas medžiagas. Įvertinus psichologinius, augimo, imuninės apsaugos aspektus, motinos pienas yra rekomenduotinas, nepaisant net, jei jame buvo aptikta nepageidaujamų medžiagų.

Jei žindanti mama gyvena vietovėje, kurioje įvyko atominės elektrinės sprogimas, patyrė stiprų švitinimą radioaktyviomis medžiagomis, ar dirba cheminio valymo pramonėje ir pan. – tai sąlygos, kuomet mama gali būti priskirta rizikos grupei, kuriai rekomenduojamas laikinas žindymo apribojimas arba visiškas atjunkymas. Sutikite, šios situacijos, į kurias gali pakliūti žindanti mama, yra itin retos. Iki šiol dar nėra moksliškai pagrįstų tyrimų, kurie įrodytų, jog motinos piene esantys chemikalai gali sukelti sveikatos sutrikimus kūdikiui. Poveikis žindomam kūdikiui įrodytas tik išimtiniais atvejais, kuomet žindanti mama yra stipriai paveikta chemikalų ir dėl to serga.

Mokslininkai teigia, kad būtini tolimesni tyrimai , ir kol nėra pagrįstų įrodymų, rekomenduoja teikti pirmenybę žindymui ir tuo pačiu siekti pozityvių pokyčių nėščios ir žindančios motinos aplinkoje.

Būtini pokyčiai nėščios ir žindančios moters aplinkoje: patarimai

Nėštumo ir žindymo laikotarpiu atsisakykite būsto remonto ar renovacijos. Statybinės medžiagos yra potencialiai pavojingos jums ir jūsų kūdikiui. Leiskite kitiems atlikti dažymo ar tinkavimo darbus, pati pasišalininkite iš remontuojamų patalpų, kol statybinių medžiagų garai ir kvapas visiškai išsivėdins.

Įsitikinkite, jog jūsų aplinkoje nėra švino, kuris pasitaiko dažų, dulkių, dirvožemio sudėtyje. Atkreipkite dėmesį į nuskutamą seną dažų sluoksnį, siekiant iš naujo perdažyti. Nuskusti dažai pasklinda aplink teritoriją ir namo viduje dulkių pavidalu, bei aplink namą esančiame dirvožemyje. Toks švino paplitimas labai pavojingas įsčiose augančiam vaisiui ir jau gimusiam mažyliui. Įrodyta, jog didelės švino koncentracijos poveikis dar negimusiam kūdikiui ir vaikams, jaunesniems nei 6 metų amžiaus, gali įtakoti nervų sistemos pažeidimus, sukelti elgesio ir mokymosi problemas, gali būti sulėtėjusio augimo priežastis.

Namų aplinkoje (sode, darže, pievelėje) naudokite tik nekenksmingas priemones arba mažiausiai kenksmingus pesticidus. Vadovaukitės šūkiu „Genialumas – paprastume“: verdančiu vandeniu galima išvalyti piktžolėtą plotą, o įvairių purškiamų priemonių išvengsite aplinkoje pasodinę bazilikų ir serenčių, kurie atbado uodus, muses ir kt. vabzdžius.

Namų švarai palaikyti naudokite kuo natūralesnes valymo priemones: sodą, citrinos rūgštį, druską, actą. Jei vis tik naudojate tradicines valymo priemones, dėvėkite gumines pirštines, valymo metu gerai vėdinkite patalpą, nemaišykite kelių cheminių priemonių kartu. Pavyzdžiui, amoniako turinčios priemonės, sumaišytos su balinimo priemonėmis, išskiria toksiškus garus ir gali pakenkti jų įkvėpus.

Venkite nebūtinų skalbimo ir skalavimo priemonių, rinkitės tik saugias priemones vaikų ir savo drabužių skalbimui. Ypač atkreipkite dėmesį, jei naudojate skalbinių džiovyklę, tokiu atveju mokslininkai rekomenduoja nenaudoti skalbinių minkštiklių, nes džiovinimo metu per ventiliacijos angas išskiriami garai gali būti viena realiausių galvos skausmų, astmos priepuolių ir širdies sutrikimų priežasčių.

Patartina vaikams nenaudoti jokių plastikinių indų, besilaukiančiai ar žindančiai mamai vengti plastikinių pakuočių, indų bei juose įpakuotų maisto produktų.

Sumažinkite tradicinių asmens higienos reikmenų ir kosmetikos naudojimą, arba raskite saugesnių alternatyvų. Iškart po gimdymo žindančios moters krūtinė pasižymi intensyvia kraujotaka ir aukštesne temperatūra, nei likusioje kūno dalyje. Tai puikios sąlygos paviršinių medžiagų įsisavinimui – žindančios moters krūtinės plote naudojamos kosmetikos priemonės bus sugeriamos greičiau ir efektyviau, nei nežindančios moters. Todėl žindančiai mamai rekomenduojama naudoti ekologiškas ir kuo natūralesnes priemones. Pagrindinis kriterijus – kosmetinės priemonės galiojimo terminas. Jis turėtų būti ne ilgesnis nei 6 mėn. Priemonėse, kurių galiojimo terminas ilgesnis arba siekia net 24 mėn, greičiausiai bus gausu konservantų. Kovojančios su strijomis, sausa ar padribusia oda, tikrai ras natūralių priemonių: paprasčiausias alyvuogių aliejus – puikus odos drėkintojas.

Vaistų vartojimas nėštumo ir žindymo laikotarpiu turi būti apgalvotas. Nors lietuviškose vaistų anotacijose apsidraudžiama lakoniška fraze „Nėštumo ir žindymo metu vartoti nerekomenduojama“, nėščiai ir žindančiai mamai taip pat gali tekti vartoti vaistus. Pasitikrinti, ar vaistas suderinamas su žindymu, galima šiose svetainėse:

www.pradzia.org; www.elactancia.org; www.toxnet.nlm.nih.gov , medikams skirtuose vaistų kataloguose, knygoje „Žindymas ir medikamentai“ (E.Markunienė ir kt) ir pan.

Jei vaistas nesuderinamas su žindymu,visada reikia atsižvelgti į vaisto vartojimo trukmę. Retai kada vaistus tenka vartoti ilgai, pvz., kelias savaites. Jei kelias dienas tenka vartoti stipresnius vaistus, pieną galima išsitraukti iš krūtų ir išpilti, tuo tarpu mažylį maitinti iš anksto sukauptomis motinos pieno atsargomis arba adaptuotų mišiniu. Tokiu būdu išsaugosite laktaciją, o pabaigus vaisto vartojimą, toliau sėkmingai žindysite mažylį.

Žindomo kūdikio amžius yra lemtingas, renkantis vartoti vaistus žindymo metu ar ne. Kuo jaunesnis mažylis, tuo lengviau cheminė medžiaga ras kelią į jo organizmą. Tai susiję su žindančios mamos krūtinės laktocitų praeinamumu ir kūdikio virškinimo bei šalinimo sistemų branda. Jei gydymą vaistais galima atidėti, kol vaikas ūgtelės, taip ir padarykite.

Atkreipkite dėmesį į visas buitį lengvinančias priemones. Tyrimai atskleidžia perdėtos švaros spąstus: indai plaunami su nuriebalintojais, klozetuose- antibakteriniai muiliukai, oro gaivikliai, net WC popierius dezodoruotas, vis efektyvesni šveitikliai kriauklei, neįsivaizduojame grindų plovimo be specialių priemonių, kilimams prireikia ypatingų putų, nuotekų vamzdžių valymui perkami valikliai – išgraužėjai, naudojami skalbinių balikliai, veidrodžių, stiklų valymo priemonės ir t.t. Cheminė pramonė šuoliais šuoliuoja, o poveikio aplinkai ir gyviems organizmams tyrimai – juda mažais žingsneliais. Net plačiai naudojamos antibakterinės priemonės gali turėti neurotoksišką poveikį. Tad žindymo metu rinkitės tik tai, kas būtina, o cheminių priemonių vartojimą keiskite saugiomis sau, vaikui ir aplinkai.
Vaistai ir cheminės medžiagos mamos piene

Parengta pagal Breasfeeding medicine, Washington University, United States Environmental Protection Agency Office of Pollution Prevention and Toxics ir kitus leidinius.Parengė Rasa Siudikienė, IBCLC, VšĮ „Pradžių pradžia“. Pagal:

  1. BREASTFEEDING MEDICINE Volume 3, Number 4, 2008, Reporting Individual Test Results of Environmental Chemicals in Breastmilk: Potential for Premature Weaning. Sheela R. Geraghty, Jane C. Khoury, Ardythe L. Morrow, and Bruce P. Lanphear.
  1. BREASTFEEDING MEDICINE Volume 3, Number 4, 2008.The Heart of the Matter on Breastmilk and Environmental Chemicals: Essential Points for Healthcare Providers and New Parents. Judy S. LaKind, Cheston M. Berlin and Donald R. Mattison.
  1. Scented Laundry Products Emit Hazardous Chemicals Through Dryer Vents. Anne Steinemann, Washington University, Seattle, Aug. 24, 2011.
  1. Testing Your Home For Lead In Paint, Dust, And Soil. July 2000, United States Environmental Protection Agency Office of Pollution Prevention and Toxics.
  1. How Environmental Chemicals Find Their Way Into Breast Milk; Biomagnification – How the Infant Arrives at the Top of the Food Chain; Maternal Characteristics That Facilitate Environmental Chemicals Presence in Breast Milk; Environmental Chemicals Found in Breast Milk. Marian Condon, MS, RN , Occupational Health Program at the University of Maryland, School of Medicine, Baltimore, MD.
  1. Exposure to Enviromental Toxins. Centers for Desease Control and Prevention.

http://www.cdc.gov/breastfeeding/disease/environmental_toxins.htm Maternal Characteristics That Facilitate Environmental Chemicals Presence in Breast Milk

http://www.medscape.com/viewarticle/512642_5

Užsisakyk naujienas apie vaikų auginimą

Sekite naujienas facebook

Parašykite komentarą

Vaistai ir cheminės medžiagos mamos piene
4 (80%) 2