Žindau ir “scrolin’u”
Nacionalinis Suomijos žinių portalas publikavo straipsnį apie nerimą, kaip psichinį elgesio sutrikimą. Psichiatrų išvados negailestingos – augantis neramių, dėmesio nesukoncentruojančių, dirglių vaikų skaičius iš dalies susijęs su šiuolaikiniu tėvų elgesiu.
Galbūt ir jūsų namuose veikia TV kaip fonas? Pastebėjau, kad pas daugumą mamų su naujagimiais TV veikia nuo ryto iki vakaro. Sakyčiau susiformavo tokia žindymo konsultacijų tradicija – pradžioje paprašau išjungti televizorių. Eina žinios, serialai, laidos. Užsipildo namų tyla. Gali būti, kad tokiu būdu mama kompensuoja informacinio srauto trūkumą, kuris susiformuoja jai būnant su vaiku namie. Įsijungus TV/muzikinį foną sušvelninamas „užsidarymas tarp keturių sienų“.
Visa tai susiję su vizualine ir garsine tarša. Mūsų ekranai – mobilieji telefonai, kompiuteriai, televizoriai yra naudojami nuo ryto iki vakaro. Vizualiniai ir garsiniai signalai ypatingai trikdo vaikus, kurių smegenys dar tik formuojasi.
„Mes nežiūrim TV, tik įsijungiam, kad veiktų, kaip fonas.“
Taigi, kuo blogai fone veikiantis TV? Visų pirma, Gamtoje nėra tiek ryškių spalvų kaip TV ekrane. Realiam gyvenime tokio spalvų spektro nėra. Gamtoje matysite keletą spalvų, kurios kinta lėtai. Gamta skuba lėtai. Tuo tarpu ekranuose – žaibiškai kintantys kontrastai. Vaikų akys nuolat stimuliuojamos ryškiais efektais ekranuose. Toks vaikas auga ir nebetenka akies “jautrumo” -atspalviams, pasteliniams tonams, realaus pasaulio spalvoms, gamtos siužetams. Įsivaizduojate, gal būt tarp vizualinių dirgiklių augintas mažylis, suaugęs nebejaus estetinio pasigėrėjimo žiūrint į saulėtekį, nes „trūksta ryškumo“. Jo išdirginta klausa nebegirdės klasikinių kūrinių grožio?
Pasižiūrėkim, ką sako moksliniai tyrimai – pernelyg didelis vaikų naudojimas media priemonėmis yra susijęs su daugeliu nepageidaujamų sveikatos padarinių:
- miego sumažėjimas (Hale & Guan, 2015),
- padidėjęs nutukimas (AAP, 2016).
- kalbos raidos sutrikimai (AAP, 2016).
- socialinis emocinis atsilikimas (AAP, 2016).
Žinda 15 kartų per naktį. Prisipratinom?
Teikiant žindymo konsultacijas, dažnai pasitaiko naktinio žindymo išvargintų mamų. Iš tiesų, kur čia tas atpalaiduojantis ir malonumą teikiantis žindymas, jei po ištisinio žindymo naktimis mama jaučiasi pervargusi, kaip zombis? Čia turime atsikirti priežastį ir pasekmes. Jeigu kalbam apie naujagimį – žindymas naktį yra norma ir būtinas. Kūdikiui žįsti naktimis taip pat yra norma, nes naktį labiausiai stimuliuojama laktacija (mamos pieno gamyba). Žinant tai, kad iki 3 mėnesių mamos pieno kiekis tik auga, naktiniai žindymai yra norma ir rekomenduojami. Tačiau kai kalbam apie vyresnio vaiko žindymą, kuris staiga itin pagausėjo naktimis, visada raginu paieškoti tikrųjų priežasčių, nes dažnas naktinis žindymas – tai tik pasekmė, o kur priežastis geriausiai žino pati mama. Be abejo yra tokių neišvengiamų priežasčių, kur reikia išbūti šalia vaiko, nes nieko nebepakeisim: dygstančių dantų skausmas, ligos, augimo šuoliai ir pan. Jei tokių priežasčių nėra, rekomenduoju paieškoti kitų dirgiklių, kurie išvargina vaiką dieną, todėl naktį jo išdirginta ir nebrandi nervų sistema pergeneruoja dieną sukauptus įspūdžius. Čia sąrašas iš konsultacijų patirties: kūdikių mokyklėlės, remontas arba namo statybos, barniai arba įtempti “nekalbadieniai” tarp tėvų, daug svečių ir triukšmas (!). Taigi, naktinis šokinėjimas ir raminimasis su krūtimi gali būti skatinamas vizualinio ir garsinio triukšmo, sklindančio iš media ekranų.
Realaus gyvenimo instrukcija.
Gyvenime nėra taip greitai judančių objektų, kaip rodo animaciniuose filmuose, pvz Tomas ir Džeris. Širdis, akys, širdutės akyse neiššoka iš krūtinės ir nesulenda atgal. Tokiu greičiu nebėgama kiaurai per duris. Daugybė kitų nelogiškumų žybsi vaikui prieš akis tuo laikotarpiu, kai jis dar nėra pažinęs pasaulio dėsningumų. Jeigu jūs pasižiūrėtumėte iš loginės pozicijos, pamatytumėte, su kokiu nerealiai iškreiptu pasauliu jūsų vaikas pažindinasi. Vaikas, kuriam reikia suprasti, kad numestas puodelis sudūžta, kad stotis reikia tik išropojus toliau nuo stalo, kad pirštas tarpdury – skausmas, kad ugnis karšta, kad vanduo lauke šaltas ir šlapias ir t.t. Visas mažylio pasaulis – tai fizikiniai dėsniai, emocijų ir kūno valdymas. Taip, galima prieštarauti sakant, kad animacija rodo siužetą per simboliką ir alegorijas, suprask – širdis Džeriui neiššoka iš krūtinės, bet taip parodoma, jog jis įsimylėjo. Tačiau paklauskite saves, ar norėtumėte vietoje aiškių instrukcijų apie nežinomą objektą, kaip išgyventi svečioje šalyje, gauti simbolikos kratinį? Vaikui gyvenimas – viena svarbiausių pažinčių, kad jis išliktų gyvas, saugus ir prisitaikęs. Jis pats lėtai tyrinėja aplinką ir stebi kaip veikia aplinkinis pasaulis. Jis pats savitu greičiu skaito pasaulio instrukciją. Ekranų pasaulis yra nukreiptas ne į pažinimą, o į dirginimą. Ar tokios gyvenimo instrukcijos linkite savo vaikui?
Žindymas negarantuoja ryšio tarp mamos ir vaiko.
Kitas didžiulis trukdis yra mobilusis telefonas. Žindyti „scrolinant“ – šiuolaikinė norma. Tačiau žindymo esmė ne biocheminė mamos pieno sudėtis, bet ryšio užmezgimas per akių kontaktą ir prisilietimą (skin to skin contact). Mažas kūdikis jaučia mamos meilę per pasigėrėjimą juo. Čia tas mažytis niunsas, dėl kurio suaugę sprendžia problemas psichoterapeutų kabinetuose – tai meilės trūkumas vaikystėje. Mamos pasigerėjimas savo vaiku, tas judviejų santykis per akis, tas švelnumas iš akių, sukuria jausmą mažyliui – AŠ VERTINGAS. Mažyliui formuojasi būsimo pasaulio užkariautojo ir išradėjo nuostatos – „Nesvarbu kaip man gyvenime nepasisieks, bet aš nebijau bandyti, nes AŠ ESU VERTINGAS SAVO MAMAI“. Štai čia ta mažytė vyšnaitė ant torto, užbaigianti vaiko saugaus pasaulio suvokimą. Jei mūsų akys uzurpuotos ekranų, šalia augančio vaiko „vertė“ lieka nepastebėta. Jo elgesys, veido mimikos, maži pasiekimai lieka nepastebėti besižavinčių akių. Auga nevertinamų, arba mamų dėmesio „nevertų“ vaikų karta.
Vaikų psichiatrai ir raidos specialistai sudarė rekomendacijas tėvams:
- Iki 18 mėnesių amžiaus vaikai nežiūri televizoriaus, nei į mobiliuosius ekranus;
- Vaikui nuo 1 iki 3 metų televizorius nereikalingas, žiūrėti į ekranus tokio amžiaus mažyliui, galima iki 30 min/per parą.
- Vaikui nuo 3 iki 5 metų riboti žiūrėjimą į ekranus iki 1 val./per parą.
- Telefonu kalbėti tik kritiniu atveju, o kitus skambučius suplanuoti vaiko miego metu.
- Suaugusiems teikti prioritetą gyvam bendravimui su vaikais ir akių kontaktui, o TV ir išmaniųjų įrenginių ekranams turėtų užtekti 2 valandų per parą.
Pabaigai vienos vaikų darželio pedagogės pastebėjimai “Dabartiniams vaikams nebegaliu sekti pasakų taip, kaip įprasta. Jie klausosi tik tuo atveju, jei rodau papildomus šou elementus – ploju, vaidinu, įjungiu daug garso ir vaidybinių efektų. Ilgesnėms pasakoms vaikams nebeužtenka dėmesio koncentracijos. Tenka prisitaikyti – tik trumpos pasakėlės. Su šou elementais! Tai liūdina, nes vaikui tyloje besiklausančiam pasakų yra stimuliuojama ir lavinama vaizduotė – pagrindinis vaiko kūrybiškumo pamatas. Pagrindas visam gyvenimui. Kūrybiškumas – tai būsimo suaugusio žmogaus prisitaikymas prie pokyčių, gebėjimas lanksčiai spręsti problemas, gebėjimas kūrybiškai prisitaikyti ir apeiti kliūtis, tai gebėjimas matyti būsimą rezultatą ir jo siekti. Iš esmės, visas tas ekranų šou tarsi įšaldo mūsų vaikų prigimtį – padaro pasyviais stebėtojais, ieškančiais greitų dirgiklių ir tampančiais priklausomais nuo „duonos ir žaidimų“.
Žindymo kursų pabaigoje visada kalbu apie žindančios mamos ir vaiko duetą, jų kasdienybę, ritmą, režimą. Suprantama, kad šiuolaikiniame gyvenime mamoms nebeišeis pilnai atsijungti nuo išmaniųjų įrenginių, tačiau padovanoti akių kontaktą bent jau žindymo metu – tikrai įmanoma.
Parengė Rasa Siudikienė, IBCLC, pagal :
American Academy of Pediatrics. (2016). Media and young minds. Pediatrics. http://doi.org/10.1542/peds.2016-2591.
Hale, L., & Guan, S. (2015). Screen time and sleep among school-aged children and adolescents: A systematic literature review. Sleep Medicine Reviews. http://doi.org/10.1016/j.smrv.2014.07.007.
Dovanų kuponas
