Kaip išbūti Mama?

Jeigu tau liūdna, apninka baimė, nežinomybė, šis tekstas yra – tau, jis gali padėti.

Gali būti, kad tave ima graudulys ir tu jautiesi „bloga mama“. Paklausk savęs, gal tikėjaisi kitokio gimdymo, kitokio vaiko maitinimo, visiškai kitaip įsivaizdavai vaiko auginimą? Dabar kai jau realiai esi toje motinystėje, gali būti jog jautiesi nusivylusi savimi, nuvylusi savo vaiką, vyrą arba tiesiog emociškai jautiesi blogai. Tu susidūrei su tuo, su kuo susiduria daug jaunų mamų – įsivaizduotos/įdealiosios motinystės griūtis prieš RALIAJĄ, TIKRĄJĄ MOTINYSTĘ.

Taip, taip, teoriškai mes žinome, kad hormonai po gimdymo sukyla ir moteris išjautrėja. Iš dalies tai tiesa, hormonų persitvarkymas po gimdymo – tai Gamtos rūpestis, kad mama būtų super jautri ir rūpintųsi savo vaiku, kuris savarankiškai neišgyventų, t.y. Gamta pasirūpino, kad patelės nepaliktų savo palikuonio plėšrūnams, ar mirčiai nuo bado.

Dažnai raminu mamas, kad iš 10 moterų, kurios skambina dėl žindymo, 9 verkia.

Pasakojant apie vaiką kyla nevaldomos ašaros? Tu bandai jas sulaikyti, bet negali. Ir nereikia. Neužlaikyk. Ašaros nėra blogis, kurį reikia slėpti, verkiant vienumoje, kai niekas nemato. Pasipylusios ašaros, tai Gamtos duotas ventilis iš leisti susikaupusias emocijas. Tai saugus būdas atsisveikinti su emocijų sankaupa. Prisiminkite, kad nutinka, kai išsiverkiame? Gerai paverkus, pasijuntame tuščios, galva be minčių. Vėl mintimis atsigęžiame į problemą, dėl kurios verkėme, ir žiūrim…. hmm jau taip stipriai nebeskaudina, net kyla naujos mintys, ką toliau daryti, kad pagerinti situaciją.

Pastebėjau, kad  moterys kai jau išsiverkia – tai palengvėja ir kurį laiką ramu. O pagimžiusios mamos verkia daug dažniau bet labai trumpai ir dažnai. Gimdyvių artimieji sutrinka, jie nežino ką daryti, ramina mamą, sako  „neverk, viskas bus gerai“. Nukreipia jos dėmesį sakydami „neverk, žiūrėk vaikutis kaip šypsosi“, arba pagąsdina „neverk, nesinervuok taip, tavo nervai vaikui persiduos per pieną“ ir t.t. Nei vienas teiginys nėra geras, tiesiog artimiesiems sunku matyti moters ašaras, jie gali jaustis kalti dėl jos ašarų ir nežinoti, nei kuo kalti, nei kaip tos kaltės išvengti.

Pažiūrėkime atidžiau – Kas yra būti mama ir kaip ja išbūti sunkiais momentais?

Pirmiausia supraskime, nėštumo metu beveik kiekviena jauna moteris suformuoja lūkesčius kaip turėtų atrodyti jos motinystė, kuomet ji atlikinės socialinį vaidmenį „Mama“:

• Kaip prižiūrės vaikutį;
• Kokiais drabužėliais rengs savo kūdikį;
• Kaip ekologiškai jį maitins;
• Kokiu gražiu vėžimėliu vežios;
• Kokioje lovelėje migdys kūdikį;
• Kokius barškučius ir žaisliukus duos savo vaikui;
• Kaip kartu lankys kūdikių baseiną, mankšteles, šokius, muzikos mokyklėles;
• Kaip atostogaus, lankys senelius, surengs krikštynas, parinks mokyklą ir t.t.

Kuo daugiau svajonių, lūkesčių, tuo didesnė rizika nusivilti, pamačius realybę.

Kiekviena nėščia moteris skirtingai priima artėjantį vaiko gimimą, jos mintys ir įsivaizdavimai apima ne tik savo gyvenimo pokytį, bet ir aplinkos pasikeitimą. Išgirdus kitų moterų pasakojimus, paskaičius mamų forumus, gali atsėlinti baimė ir abejonės, ar sugebėsiu būti tokia Mama, kaip įsivaizduoju? Čia į pagalbą ateina nėštumo kursai, motinystės mokyklėlės, gimdymo ir žindymo kursai, kuriuose būsima mama ne tik išgirsta daug rekomendacijų, taisyklių, bet ir susiformuoja nuostatas, koks turėtų būti „idealus gimdymas, žindymas, vaiko auginimas ir t.t.“  Taip kuriasi iliuzija apie kažkokia mistiškąją idealiąją motinystę, kuri pasiekiama laikantis kursuose išdėstytų taisyklių.

Kita dalis rekomendacijų ateina iš „paskaitėles“ organizuojančių prekybininkų pusės, po nemokamų paskaitų vėliava pakišant užslėptą prekių reklamą. Taip pildomas pasiruošimas motinystei įsigyjant naujagimio ir gimdyvės kraitelius (kasmet ilgėjantys sąrašai), gultukus, vibruojančias sūpynes, lovytę su paminkštinimais ir užuolaidėlėmis, pakabinamas karuseles su 12 skirtingų melodijų, „balto triukšmo“ aparatą, mamos-vaiko raciją, nepriklausomų ekspertų ištestuotas super duper saugias autokėdutes ir t.t. Koncentravimasis į pirkinius, diskusijos forumuose kur ir ką verta pirkti, kokie gamintojai geresni,  sukuria iliuziją, neva taip ruošiamasi vaiko auginimui, nors  iš tiesų daugiau nei pusės iš tų daiktų neprireiks arba jie bus panaudojami 1-2 kart tik todėl, kad buvo nupirkti. Tokią baigtį daugelio pirkinių  iliustruoja skelbimai mamų forumuose apie „neišpakuotas arba tik 1 kartą panaudotas“ vaikų priežiūros priemones (gultukus, miegmaišiukus, šildykles, plovimo rinkinius, kūno priežiūros rinkinius, kremus, šampūnus, pabarstukus, nešiokles, pientraukius ir etc.)

Praktiškai žiūrint, tai pirkiniai nėra kažkoks blogis, taip tai yra priemonės vaiko auginimui, bet tik priemonės. Pernelyg įsitraukus į pirkinių-diskusijų etapą, nukreipiamas dėmesys nuo tikrojo pasiruošimo būti Mama. Nusipirkus automobilį, automatiškai neįgyjamas gebėjimas vairuoti – tam reikia mokytis, laikyti teorinius ir vairavimo egzaminus.  Taip ir Motinystė, įsigijus daug kokybiškų priemonių, gera mama netampama.

Taigi, pažiūrėkime atidžiau ir pabandykim pagilinti suvokimą, kas iš tiesų yra būti Mama.

Būti mama, tai suprasti 10 taisyklių:

1. Mūsų visų kūnai tokie patys kaip prieš šimtus metų ir jie tikrai nepasikeitė tik dėl to, kad atsirado kompiuteriai, šviesolaidis internetas ir el. bankininkystė. Tai reiškia, kad nėštumo metu, gimdymo ir po gimdymo tu patiri viską, ką patirdavo tavo giminės moterys šimtus metų : skausmą-palengvėjimą; nerimą-ramybę; sveikatos silpnumą- jėgų antplūdį ir pan. Tai yra tarsi amerikietiški kalneliai – šiandien taip, o rytoj – kitaip. Gaunasi tokios mamiškos supynės – tai aukštai, tai leidžiamės žemai, ir vėl aukšyn..
2. Vaikas gimsta ir jo pagrindinis tikslas šliaužti ir susirasti krūtį. Kitaip žinduoliai neišgyvena. Taip užkoduota naujagimio instinktuose, kurie suteikia SVEIKAM naujagimiui jėgų ropoti ir PAČIAM susirasti mamos krūtį per 1-2 val nuo gimimo, jeigu jam nesutrukdoma rutininėmis procedūromis (svėrimas, prausimas, ūgio matavimas, rengimas ir pan.). Supraskite, naujagimis – nesugadintas instinktų kamuoliukas. Jis žino labai gerai, ko nori. Geriau už jus, mane ar kitą suaugusį. Vaikas turi įgimtus refleksus ir poreikius – jis nori mamos artumo, kūno kontakto, mamos pieno, mamos kūno šilumos, mamos prisilietimų, mamos kvapo, mamos balso, kurį girdėjo visus 9 mėnesius sūpuodamasis įsčiose. Toks troškimas glaustis prie mamos yra būdingas kiekvienam žinduoliui, kaip išgyvenimo garantija ir tai yra teisėtas, įgimtas naujagimio poreikis. Atkreipkite dėmesį, kad jūs kaip mama galite nebūti pasiruošusi tokiam betarpiškam artumui su vaiku – gali apimti liūdesys, kad netekai ankstesnio gyvenimo, kuris buvo gerokai labiau suvaldytas – planavai kasdienybę, atostogas, laisvalaikį, o dabar po gimdymo įsivyrauja chaosas ir kol kas nematai situacijos pagerėjimo. Kai vaikas nemiega, verkia, atpila, žagsi, serga, nepriauga svorio –  tai kardinaliai skiriasi nuo pamokymų knygose, kur kūdikiai tik „valgo, miega ir kakoja“ bei miega „po 15-18 val“. Susidaro tokia praraja, tarp įsivaizduotos Motinystės ir tarp realaus gyvenimo, todėl gali sukilti kaltės jausmas, kad padariau kažką ne taip kaip mokė kursuose ar rašė knygose.  Kūdikis seka savo prigimtimi, todėl jo noras sūpuotis mamai ar tėčiui ant rankų yra sveiko mažylio poreikis. Ne, jis nėra sugadintas, nes vaiko išlepinti iki 6 mėnesių neįmanoma, todėl gali apimti desperacija tarp motiniško instinkto nuraminti vaiką paimant ant rankų ir  atsispirti artimųjų pamokymams „nepratinti ant rankų“, „nemigdyti savo lovoje“ ir „leisti paklykti, kad prasivėdintų vaiko plaučiai“  ir pan. Taip jaustis natūralu, kai vidinė nuojauta sako vienaip, o aplinka kitaip.

3. Natūrali Gamtos atranka veikia visoms gyvybės formoms,  visiems žinduoliams, žmogui – taip pat. Didžioji dalis mamų su naujagimiais yra sveiki ir jų žindymo pradžia – savaime sklandi. Kita dalis gimdyvių su naujagimiais „ištraukia“ mažiau laimingus bilietus, todėl jiems prireikia didesnės medicininės pagalbos gimdant ir daugiau žinių apie žindymą, palaikymo sunkiais momentais, moralinės paramos, žmogiškos šilumos ir palepinimo po gimdymo. Ne visi naujagimiai vienodai kabinasi į gyvenimą, kai kurie yra vangūs, įsivažiuoja lėčiau, jiems ir jų tėvams reikia daugiau pastangų. Draugės pusseserės kaimynė nėra „gera mama“ tik todėl, kad jos kūdikio svoris puikiai auga, lygiai taip, kaip anksčiau laiko gimęs ankstukas ar mažo gimimo svorio naujagimis neįrodo, kad jo mama „bloga“.
4. Pirmas mėnuo yra kritinis. Jaunos moters gyvenimas apsiverčia 180 laipsnių. Dabar ji nėra savo gyvenimo šeimininkė, kokia buvo prieš gimdymą: ji miega ne tada kai nori miegoti, bet tada kai vaikas miega arba vaiką prižiūri kitas suaugęs žmogus; ji valgo ne tada, kai yra alkana, o tada kai kas nors pagamina valgyti ir pabūna su vaiku. Jauna mama turi vaiką ant rankų 24 val. per parą, todėl neretai ateina beviltiškumo jausmas, nuovargis, silpnumas ir nusivylimas savimi kaip mama.
5. Tau reikės mokintis būti Mama. Tai ne statusas, o PROCESAS. Ne, kursuose netampama mamomis. Juose sukaupsi daug žinių, labiau pasiruoši vaiko auginimui, bet tapti mama – tai praeiti motinystės keliu RALIAM GYVENIME. Tau svarbu mokintis IŠBŪTI MAMA. Susitaikyk, tu ne visada žinosi atsakymus, kodėl vaikas verkia, kodėl naktis buvo be miego, kodėl kūdikis pyksta, nors yra pavalgęs ir pakeistomis sauskelnėmis. Kartais tiesiog reikia išbūti mama – be aiškių atsakymų, neieškant lengvų kelių ar stebuklingų lašiukų nuo pilvuko. Būti mama – tai išbūti šalia vaiko. Raminti, glostyti, guosti, sūpuoti ir tiesiog išbūti šalia. Tai sunkiausias darbas, nes raminti verkianti kūdikį ir būti nežinioje yra 100 kartų sunkiau psichologiškai ir fiziškai, negu gėrėtis besišypsančiu mažyliu.
6. Sunkiais momentais paklausk savęs, – jeigu aš būčiau kūdikis, kaip norėčiau, kad mano mama elgtųsi su manimi? Esu kelis kart uždavus šį klausimą tėčiams, kurie labai pergyveno, kad jų naujagimis įsitaisė prie mamos dvigulėje lovoje. Mačiau, kad susimąstė ir kilo graudulys. Tu irgi gali patirti, kai klausdama savęs, o kaip norėčiau kad mano mama elgtųsi su manimi kūdikystėje. Tu patirsi gilius jausmus, gailestį sau mažai ir bejėgei, ateis stiprus meilės jausmas sau praeityje ir savo vaikui dabartyje, o širdis padiktuos visai kitokius atsakymus, nei atrodė prieš užduodant šį klausimą sau.
7. Tu esi labai svarbi daugeliui žmonių! Net jeigu tau atrodo, kad svarbus tik kūdikis, žinok tavo kūdikis neturi nieko artimesnio už tave. Jis tavo buvusi kūno dalis. Pasirūpinti juo tu gali tik tada, kai turi pakankamai vidinių resursų. Pasirūpink, kad tavo resursų nepritrūktų. Kasdieninė praktika turėti laiko sau – ne prabanga, o būtinybė. Vyras ,ar artimieji gali pabūti su vaiku pusvalandį/valandą (net jeigu tai naujagimis), kol tu: pasilepinsi šiltam duše, ar pagulėsi vonioje, pasivaikščiosi netoli namų, susitiksi arbatos puodeliui su draugėmis, pasimankštinsi, gulėdama paklausysi raminančios muzikos, nueisi pas kosmetologę.

Jeigu tavo vidiniai resursai išseko, tu pajausi apatiją, beviltiškumo jausmą, nemigą, nepaaiškinamą baimę, panikos atakas ar bet kurį simptomą, susijusį su tavo psichine sveikata – nedelsk ir pasirūpink savimi.  Tau gali padėti psichoterapija. Ieškok pagalbos ir žinok, pasirūpindama savo emocijomis, tu rūpiniesi vaiku. Tavo ramybė kitomis spalvomis nuspalvins ir vaiko kūdikystę. 

Pabaigai noriu pakviesti. Jeigu mano mintys rado atgarsį tavyje ir jauti, jog tau būtų naudinga psichoterapija, kreipkis drąsiai į mane – aš dirbu kaip Geštalto psichoterapijos praktikė ir teikiu konsultacijas nuotoliniais būdais bei gyvai psichoterapijos kabinete. Registruotis galima telefonu 868 255 209.

Kviečiu tave kaip moterį, mamą, žmoną, dukrą, sesę nepaisant kaip susiklostė tavoji Motinystės istorija. Konsultacijos metu tau bus saugu kalbėti, atsiverti, o aš išbūsiu šalia, kai pažvelgsi į save atidžiau, giliau ir surasi sau rūpimus atsakymus.

Atmink, vaikui reikia mamos – nebūtinai tobulos, bet būtinai gyvos ir sveikos!

Išankstinė registracija telefonu:

+ 370 68 255 209

Trukmė: 50-60 min.

Kaina: 35 €.